Sienų šiltinimas

conv_2016-10-08-15-11-36 Padarius pradinį stogo variantą (gegnės, šiltinimas tarp gegnių, difuzinė plėvelė ir grebėstai) eilė atėjo gana atsakingam etapui – fasado šiltinimui. Šią temą gvildenau teoriškai, dar neprasidėjus statyboms. Atėjus laikui suskaičiuoti sąmatas ir apsispręsti, aplinkybės ir racionalus protas privertė atsisakyti eksperimentų, paliekant patikrintą sprendimą – šiltinimą vata vėdinamame, mediniame karkase. Vienintelis įdomumas lieka šiltalo storis – 30cm.

Dvidešimties centimetrų fasadą (standartinė B klasė) galima daryti įvairiais būdais. Jis pakankamai lengvas, kad būtų galima 10cm patraukti nuo sienos (kampų pagalba), pačios karkaso lentos gali būti ne tokios storos ir panašiai.

30cm – jau A klasės vertas storis, bet dėl to storio karkasas smarkiai pasunkėja, reikia tvirtų laikančių konstrukcijų. Skaityti toliau „Sienų šiltinimas“

Stogo šiltinimas: mazgai

conv_stogo_mazgasNorint bent daugmaž įtilpti į A klasės reikalavimus stoge šiltalo turi būti tikrai nemažai, nes reikia pasiekti varžą R = 10 (Arba šilumos perdavimo koeficientas U = 0.1). Jei skaičiuojant, kad stogas sudarytas iš gegnių nemaža dalimi, ir medienos varža nėra didelė, tada reikėtų ir šiek tiek daugiau šiltalo. Pradiniame šiltinimo variante buvau numatęs 50cm vatos (liamda 0.037):

  • 25cm tarp gegnių,
  • dar 20cm skersinio karkaso po gegnėmis
  • garo izoliacija (plėvelė)
  • dar 5cm po garo izoliacija (neva, kad apsaugoti garo plėvelę nuo pažeidimų).

Skaityti toliau „Stogo šiltinimas: mazgai“

Stogas: koks?

conv_dsc_8821Savo stogo pavadinti „stogu“ nelabai galiu, reikėtų labiau sakyti „stogai“, daugiskaita. Kas skaitė įrašą apie patį projektą, pastebėjo, kad namas perskirtas į du tūrius. Dėl reljefo ir dėl išplanavimo. To pasekoje turime du skirtingo dydžio šlaitinius stogus ir vieną nedidelį plokščią tarpe jų. Norint sumažinti maišaties bei palengvinti ir taip komplikuotą projektą, abu šlaitiniai stogai suprojektuoti vienodo 30 laipsnių nuolydžio, be stoglangių (nes ne mansarda), vienodos konstrukcijos (tos pačios gegnės ir žingsnis tarp jų). Skaityti toliau „Stogas: koks?“

Stogas: laikančios konstrukcijos

conv_dsc_8776 Paskutines dvi savaites judėjo stogo montavimo darbai. Savaitės pasitaikė neįpatingos – šventinė diena, po to lijo porą dienų, plius praeitą penktadienį statybininkai turėjo skubių darbų kitame objekte. Visumoje – gegnės sudėtos. Vienu metu statybininkai praleido pro akis gegnių montavimo brėžinį, ir priskaičiavo atstumų „iš akies“. Taip netinka, todėl jau prikaltus kampus reikėjo perkelti kur reikia. Papildomos skylės nepatinka, bet ką daryti.

Skaityti toliau „Stogas: laikančios konstrukcijos“

Mediniai langai

lango rėmas Mieli statytojai-blogeriai, leiskite konstatuoti, kad iš jūsų nėra jokios naudos. O labiausiai nėra naudos, kai pas jus reikia rasti informacijos apie medinius langus 🙂 Priežastis, aišku, paprasta – kaina. Ne vienas jau yra rašęs apie plastikinių langų pasirinkimą, ir net aš, specialiai plastikinių neieškojęs, detaliai žinau populiariausius, jų trūkumus, privalumus ir išsidėstymą kainų spektre. Gaila tik, kad ši informacija mano atveju visiškai nenaudinga. Dauguma išvardina visus įmanomus plastiko pliusus, arba medžio minusus, ir apžvalgą palieka objektyviai neužbaigtą. Taigi, kodėl mediniai langai geriau už plastikinius? Skaityti toliau „Mediniai langai“

Stogas artyn

gaminiaiPrisipažinsiu, tikriausiai nesu pats geriausias vadybininkas. Reikalai užtruko dar mėnesį, kiti žmonės spėjo net sienas pakelti per tiek laiko. Žodžiu, su lentpjūvėmis reikalai užbuksavo, ir gana smarkiai. Nenorėjau pirkti tiesiog kas yra, ir ką visi ima, todėl teko paieškoti giliau. Normaliai (vakuuminiu būdu) impregnuojančias įmones galima suskaičiuoti ant pirštų. Vienoje įmonėje, bendraujant tiesiai su direktorium užklausiau: kaip impregnuojat? Sako – mirkom, kartais purškiam. Pasiteiravau – o tai normaliai mirkot, pagal antiseptikų gamintojų rekomendacijas (~7val)? Na… iki valandos pamirkom. Kai pasakiau, kad techninė priežiūra prašys impregnavimo tipo ir įrodymų, iškart suskubo nukreipti į kitą, didesnę įmonę, kuri impregnuoja normaliai (tik nepasakė, kad ta didelė įmonė su tokiais mažais užsakymais nedirba). Skaityti toliau „Stogas artyn“

Mediena statybai

conv_dsc_8597 Atėjo laikas pradėti trečią etapą. O etapas, kaip žinia, prasideda nuo sąmatos suderinimo su statybininkais. Priekaištų dėl darbų kokybės savo statybininkams šiai dienai neturiu, bet dėl kainų kartais kyla rimtų klausimų. Stogo sąmata kol kas didžiausia iš visų trijų etapų. Ją panagrinėjus paaiškėjo, kad planuojama pirkti medieną, ir ją impregnuoti vietoje. Brangiausias dalykas, kaip žinia, yra rankinis darbas, todėl tas impregnavimas sudaro visai nevaikišką sumą. Todėl nutariau išsiaiškinti, kiek kainuoja nusipirkti jau impregnuotą ir antipirenu padengtą medieną (aišku džiovintą ir kalibruotą). Norint sužinoti kainą, reikia paruošti užsakomų detalių sąrašą. Va čia ir prasidėjo galvos skausmas.. Konstruktorius nurodė tik laikančias konstrukcijas žiniaraštyje – gegnes, mūrlotus, sijas. Jokių grebėstų, nei išilginių nei skersinių. Logiška, nes tai priklauso nuo dangos. Dalį išknisau iš ruukki montavimo instrukcijos, bet jiems rūpi tik grebėstai (skersiniai), kuriems rekomenduoja tokį egzotišką matmenį 100×22 mm. O kokio dydžio turi būti išilginiai grebėstai (dar vadinami „makaronais“)? Kažkur radau, kad aukštis ne mažiau 3cm, o plotis pagal gegnę (5cm). Standartiniai gaminiai būna 5x5cm, gal tokie geriau? O koks reikalingas abiejų grebėstų ilgis?  Su mūrlotais taip pat klausimas. Jie tokio nevaikiško ilgio – 11.7 ir 6.4 metro. Be to, stogai tai praktiškai du dvišlaičiai, todėl ir du rinkiniai detalių. Laikančiąsias stogo sijas reikia daryti vientisas ir klijuotas, o kaip su mūrlotais? Gal juos galima pvz du po 6m vietoj beveik 12os vientiso? Varžtai iš žiedo kas 1.5 metro, tai kiekvienam po 4 tektų. Skaityti toliau „Mediena statybai“

Tarpudarbis į pabaigą

vitrina Kaip ir planuota, gegužės mėnesį šis bei tas stūmėsi. Paskolos darbai prasidėjo nuo turto vertinimo, kuris buvo pradėtas iš karto po naujo baigtumo (29%) įregistravimo. Visoje šioje grandinėje kadastriniai-pažyma-registras-vertinimas labiausiai nervuoja vienintelė, mažiausiai kainuojanti dalis – pažyma apie nenukypimą nuo projekto iš statybų inspekcijos. Jos išdavimas kainuoja 16 eurų, bet trunka visas dvi savaites, ir tai jei skambinis ir klibini. Per tiek pat laiko gali padaryti kadastrinius matavimus, įregistruoti į RC, vertintojas paruoš naują vertinimą ir dar laiko liks. Bėda ta, kad visą ta grandinėlę reikės atlikti tikrai ne kartą ir ne du, norint gauti iš banko visą paskolą. Rankinis stabdis mėnesiui.. Tikėkimės surasiu kaip tai suoptimizuoti, ir darbų stabdyti neteks. Bet paskolą jau turime ir darbai tęsis! Skaityti toliau „Tarpudarbis į pabaigą“

Resta 2016: trumpas apsilankymas

Kaip žinia, kasmet balandžio gale vyksta statytojų (ir šiaip žioplių) meka, didžiausia statybų paroda Resta. Bandžiau ten nuvažiuoti pernai, paskutinę dieną, šeštadienį. Pamenu kamštis buvo dar laisvės prospekte. Teko apsisukti ir važiuoti namo. Šiemet bandžiau visus pergudrauti, ir nuvažiuoti vidury darbo dienos, penktadienį. Bet sudalyvavimas vis tiek gavosi komiškas. Vidury darbo dienos „pabėgau“ iš darbo, ir apie trečią valandą buvau litexpo. Pakvietimą netyčia gavau už dyką, todėl bilietų laukti nereikėjo, nors kaip visada didžiausios eilės ir kamščiai – prie parkingo (litexpo tikrai šioje vietoje kažką praleido). Ką pavyko nuveikti per tas labai trumpas tris valandas:

  • Pasikalbėjau apie ruukki skardą su vienais pardavėjais. Uždaviau klausimą kas keičia skardą, jei pažeidžiama 50m techninių savybių arba trumpesnė estetinė garantija. Negavau atsakymo. Bet sužinojau kaip lengvai ji montuojasi (classic profilis), pasidarė gaila pinigų už būsimą montavimą.
  • Sutikau vieną pažįstamą vadybininką uponor stende, prie šildymo/vėdinimo. Pirmą kartą pamačiau plastikinius ventiliacijos ortakius. Buvau smulkiai apšviestas apie šildymo vamzdelius, plastikinius kolektorius, šildymą/vėdinimą sienomis-lubomis su gipskartonyje įmontuotais vamzdeliais, ir kitas įdomybes. Gavau šildymo/vėdinimo projektuotojų kontaktų. Realiai tame stende praleidau pusę savo apsilankymo laiko. Tie plastikiniai vėdinimo vamzdžiai atrodo tikrai įdomiai.
  • Užsukau į komfovento/amalvos stendą. Gavau 14% nuolaidą rotoriniam rekuperatoriui mainais į truputį asmeninių duomenų. Papasakojo, kad metų pabaigoje bus modelių atnaujinimas, ir esami modeliai bus pardavinėjami su nauja automatika (C6 atrodo vietoj C4). Nuolaida galioja iki spalio. Nežinau, ar spėsiu pasinaudot.
  • Nepavyko rasti Knauf stendo ir pasidomėti apie jų vatas fasadui/stogui. Visokių parokų pilna, o šito nesimato. Nusprendžiau, kad greičiausia politika kažkokia – arba parodos organizatorių, arba pačio knaufo.
  • Trumpam sudalyvavau August BVI pristatyme. Kadangi statau sodybą jau buvo gana informatyviai parašiusi ta tema, nieko labai naujo nesužinojau. Argumentai, kodėl reikia turėtį įrenginio dydžio (~2m skersmens) „blyną“ ant pievutės neįtikino. Kiemo estetinis vaizdas yra svarbiau už patogumą kartą metuose aptarnauti kažkokį įrenginį.

Daugmaž tada ir baigėsi parodos laikas. Labiausiai gaila langų/durų pavilijonų, į kuriuos net neužsukau. O būtent dabar ir yra metas rinktis medinius, šiltus langus. Juos gamina ilgiau nei mėnesį, gal net du. Todėl išsiaiškinus su banku tai bus pirmas darbas, kurį reikės padaryti – užsakyti langus.

 

Vainikas! Ir pertrauka..

Vainikas drabužinėje Tiesą pasakius, vainiką iškėlė praeitą ketvirtadienį. Kiek apie šią tradiciją žinojau iki to – tai reiškia, kad mūras baigtas, maksimalus aukštis pasiektas. Įdomūs buvo statybininkai, kurie nuvažiavus apžiūrėti atėjo pabendrauti. Tokie geros nuotaikos, linksmi, dviese vienas per kitą man pasakojo, koks vienas mano pažystamas (kuriam jie statė namą prieš kelis metus) geras ir savas. Aš sutikau, aha, šitas tikrai bendraujantis pilietis, su visais kalbą randa. Paskui pasakojo kaip jiems jis stalą padengė pabaigus darbus – tada pradėjau užuosti ne taip ir subtiliai paslėptą mintį. Pagalvojau sau, tikrai, pabaigus visus darbus galiu ir pavaišinti. Aišku, kalbėjo jie dar daug ką, bet aš ne viską supratau, nes kalbėjo jie, žinoma, rusiškai. Kažkada mokiausi tą kalbą (kitaip iš vis nieko nebūčiau pagavęs), bet ilgi metai nenaudojimo ir specifinis statybų žodynas daro savo – bent trečdalį tikrai praleidau. Tai pasišypsojau, pagalvojau kas tas „zalatnyk“, ką jis turi su siena, ir nuėjau rūpintis savo reikalais. Skaityti toliau „Vainikas! Ir pertrauka..“