Dailylenčių tvirtinimo stabdis

 Nuo paskutinio įrašo praėjo daugiau nei pusmetis, buvo nudirbta daug darbų, apie kuriuos dar reikės parašyti. Šiuo metu jau galima vadinti „finišo tiesiąja“, nes iki įsikėlimo likę darbai suskaičiuojami ant vienos rankos pirštų. Tai lubos, grindys, laiptai, santechnika ir durys. Virtuvės ir kiti baldai gaminami, artimiausiu metu bus montuojami, jų neskaičiuoju. Dažymas taip pat vienas jau padarytas, antras bus kaip paskutinis akordas. Grindys nupirktos, atvežtos, montuotojas laukia signalo. Laiptai (pakopos) užsakyti, su sumontavimu. Santechnika taip pat užsakyta, laukia plytelių klijavimo pabaigos. Durys.. dar neišrinktos, bet jų nelaikau esminiu trukdžiu įsikelti. Esminis trukdis yra kitas – lubos. Be jų nejuda nei grindys, nei laiptai. Sekant klaidžiais interjero idėjų vingiais, lubų prireikė medinių. Prisipažinsiu, ne mano tai sugalvota, bet vidaus apdailos stilius – nebe mano kompetencijų sritis. Aš atsakingas tik už inžinerinę dalį..

Skaityti toliau „Dailylenčių tvirtinimo stabdis“

Tinkavimas

Tinkavimas vyko pavasarį, su mintimi – kai tik bus galima, tada.. O galima nuo maždaug +5C patalpoje. Elektrikams ne taip pasisekė, jie dirbo mažesnėje temperatūroje. Viena iš bėdų, apie kurią nepagalvojau (pats dabar nesuprantu kodėl) buvo tai, kad tokių galvotojų, laukiančių geros temperatūros, buvo daug. O aš pradėjau meistrų ieškoti per vėlai. Bandžiau kalbinti išgirtą Aliaus brigadą, tačiau dėl darbo kiekio jie galėjo tik gegužės pradžioje. Baiginėjosi 2017 metų Kovo mėnuo. Nors meistrai ir geri – jautėsi net iš pokalbio, bet mėnesio laukti nenorėjau. Pakalbinau kitus, dirbusius pas kitą statytoją-blogerį. Mano nuostabai, jie buvo visiškai laisvi – maždaug „tai pirmadienį galime atvažiuoti“. Gerai, man irgi tinka. Skaityti toliau „Tinkavimas“

Elektros įvadas į namą

Paskutinė elektros įvado fazė – statybinės dėžutės naikinimas, ir įvado atvedimas į namą, skydo tiesioginis pajungimas. Elektrą planavau atvesti į namą kartu su vandeniu – vienu metu iškasti dvi tranšėjas su ta pačia technika. Tačiau su vandeniu reikalai komplikuotesni, ir turėdamas kiek daugiau nei savaitę laiko, bebaigiant tinkuoti, nusprendžiau tranšėją išsikasti pats. Metrų nuo dėžutės iki katilinės pamato – 25. Taupant ilgį kasiau ne stačiu kampu o tiesiai iki namo kampo. CYKY’io buvo užkasta 30m, užteko. Skaityti toliau „Elektros įvadas į namą“

Vidaus elektra

Kadangi praeitą savaitę name pradėjo veikti dvi rozetės, reikėtų papasakoti, kaip to buvo pasiekta. Su elektriku buvo sutarta gerokai iš anksto, gal lapkritį. Darbai turėjo prasidėti gruodžio gale, prieš šventes. Elektrikas pažįstamas, galima sakyti giminė, dirba Kaune, tačiau sutiko atvažiuoti į Vilnių. Kainą sutarėme be kažkokių ypatingų nuolaidų, bet vis tiek buvo kartais pigiau nei vietiniai pasiūlymai. Susidėjome langus, baiginėjo fasadą ir stogą. Lauko apšvietimo laidus fasade išsivedžiojau pats. Orai šalo, buvo panašu, kad tinkavimas palauks pavasario, todėl skubos dėl elektros kaip ir nebuvo. Skaityti toliau „Vidaus elektra“

Betoniniai laiptai

Visą statybų periodą nuo perdangos atsiradimo turėjau vieną nepatogumą – norint patekti aukščiau nei į pirmą aukštą rekėjo naudotis kopėčiomis. O kartais ir darbininkai kopėčias nusinešdavo, tada apskritai komiška situacija – gali tik po pirmą aukštą pasivaikščioti. Todėl, baigus fasadą kitas darbas buvo laiptai. Bent mano atveju su laiptais buvo tik du klausimai – kokio tipo laiptai, t.y. mediniai, metaliniai, betoniniai ir kokie pakopų išmatavimai.

Pirmas pasirinkimas buvo gana aiškus – nenorėjau „skambančių“ laiptų, todėl pasirinkau stabiliausius ir tyliausius – betoninius, kurių pakopos vėliau bus aptaisytos medžiu. Iš minusų tokiems laiptams įvardijama kaina, tačiau medžio darbai taip pat nemenkai kainuoja, tai finale net neaišku, kas būtų pigiau. Skaityti toliau „Betoniniai laiptai“

Fasado apdaila termomediena

Viename iš senesnių įrašų kontempliavau apie fasado apdailos medžiagas ir nuo to priklausomus sprendimus. Pagrindinė išvada, kuri atėjo tik vėliau, viską susumavus – fasado apdaila diktuoja sienų šiltinimo sprendimus. Siekiant idealaus sandarumo greičiausiai reikėtų visą namą (arba bent ženklią dalį) apipurkšti poliuretano putomis ir tinkuoti. Bet mes pasukome link pradinės namo išvaizdos idėjos – medinio fasado. Tai lėmė mineraline vata šiltintą, vėdinamą fasadą, aprašytą šiltinimo įraše. Ant vatos karkaso lengvai montuojasi tašeliai dailylenčių tvirtinimui, taip pat tai šiek tiek palengvina langų montavimą. Skaityti toliau „Fasado apdaila termomediena“

Langų montavimas

Tokiais šaltais žiemos vakarais, kai lauke -20C, dalis statytojų-blogerių galvoja apie darbus, kuriuos bus galima tęsti atšilus orams, o kita dalis jau bando spėti, kokius pajėgumus (ar nepajėgumus) parodys jų šilumos siurblys oras-vanduo ir rekuperatorius. Naujus 2017-us sutikau nepriklausydamas nei vienai nei kitai kategorijai. Aišku, elektrinių šildymo prietaisų pajėgumai įdomu, bet šie pirkimai (ir bandymai) dar ateityje 🙂

Nesu parašęs apie langų istorijos pabaigą. Kaip jau rašiau įraše apie medinius langus, langai buvo užsakyti dar liepos mėnesį, su numatomu pagaminimu per tris mėnesius. Gamyba daug nevėlavo, gal tik savaitėlę su trupučiu, ir langų montavimas buvo numatytas lapkričio pirmą savaitę. Bet apie viską iš pradžių. Skaityti toliau „Langų montavimas“

Vieneri statybų metai

Lygiai prieš metus prasidėjo pirmieji darbai, nustūmė augalinį sluoksnį statybvietėje. Po gan intensyvių ir atsikvėpt neduodančių (ne vien statybų prasme) metų galima suvesti rezultatus. Šiuo metu pusė namo jau su fasado dailylentėmis, ir tik ketvirtis stogo su skarda. Šią savaitę svetainės korpusas iš išorės bus baigtas. Taigi, nors su langais, didžiąja dalimi šiltinimo (paskutinio vidinio sluoksnio trūksta) ir dalimi fasado, bet „dėžutė“ nėra baigta. Planas buvo „šiemet“, tad dėžutę dar visai galima užbaigti iki švenčių. Skaityti toliau „Vieneri statybų metai“

Sienų šiltinimas

conv_2016-10-08-15-11-36 Padarius pradinį stogo variantą (gegnės, šiltinimas tarp gegnių, difuzinė plėvelė ir grebėstai) eilė atėjo gana atsakingam etapui – fasado šiltinimui. Šią temą gvildenau teoriškai, dar neprasidėjus statyboms. Atėjus laikui suskaičiuoti sąmatas ir apsispręsti, aplinkybės ir racionalus protas privertė atsisakyti eksperimentų, paliekant patikrintą sprendimą – šiltinimą vata vėdinamame, mediniame karkase. Vienintelis įdomumas lieka šiltalo storis – 30cm.

Dvidešimties centimetrų fasadą (standartinė B klasė) galima daryti įvairiais būdais. Jis pakankamai lengvas, kad būtų galima 10cm patraukti nuo sienos (kampų pagalba), pačios karkaso lentos gali būti ne tokios storos ir panašiai.

30cm – jau A klasės vertas storis, bet dėl to storio karkasas smarkiai pasunkėja, reikia tvirtų laikančių konstrukcijų. Skaityti toliau „Sienų šiltinimas“

Stogo šiltinimas: mazgai

conv_stogo_mazgasNorint bent daugmaž įtilpti į A klasės reikalavimus stoge šiltalo turi būti tikrai nemažai, nes reikia pasiekti varžą R = 10 (Arba šilumos perdavimo koeficientas U = 0.1). Jei skaičiuojant, kad stogas sudarytas iš gegnių nemaža dalimi, ir medienos varža nėra didelė, tada reikėtų ir šiek tiek daugiau šiltalo. Pradiniame šiltinimo variante buvau numatęs 50cm vatos (liamda 0.037):

  • 25cm tarp gegnių,
  • dar 20cm skersinio karkaso po gegnėmis
  • garo izoliacija (plėvelė)
  • dar 5cm po garo izoliacija (neva, kad apsaugoti garo plėvelę nuo pažeidimų).

Skaityti toliau „Stogo šiltinimas: mazgai“