Fasado apdaila termomediena

Viename iš senesnių įrašų kontempliavau apie fasado apdailos medžiagas ir nuo to priklausomus sprendimus. Pagrindinė išvada, kuri atėjo tik vėliau, viską susumavus – fasado apdaila diktuoja sienų šiltinimo sprendimus. Siekiant idealaus sandarumo greičiausiai reikėtų visą namą (arba bent ženklią dalį) apipurkšti poliuretano putomis ir tinkuoti. Bet mes pasukome link pradinės namo išvaizdos idėjos – medinio fasado. Tai lėmė mineraline vata šiltintą, vėdinamą fasadą, aprašytą šiltinimo įraše. Ant vatos karkaso lengvai montuojasi tašeliai dailylenčių tvirtinimui, taip pat tai šiek tiek palengvina langų montavimą. Skaityti toliau „Fasado apdaila termomediena“

Langų montavimas

Tokiais šaltais žiemos vakarais, kai lauke -20C, dalis statytojų-blogerių galvoja apie darbus, kuriuos bus galima tęsti atšilus orams, o kita dalis jau bando spėti, kokius pajėgumus (ar nepajėgumus) parodys jų šilumos siurblys oras-vanduo ir rekuperatorius. Naujus 2017-us sutikau nepriklausydamas nei vienai nei kitai kategorijai. Aišku, elektrinių šildymo prietaisų pajėgumai įdomu, bet šie pirkimai (ir bandymai) dar ateityje 🙂

Nesu parašęs apie langų istorijos pabaigą. Kaip jau rašiau įraše apie medinius langus, langai buvo užsakyti dar liepos mėnesį, su numatomu pagaminimu per tris mėnesius. Gamyba daug nevėlavo, gal tik savaitėlę su trupučiu, ir langų montavimas buvo numatytas lapkričio pirmą savaitę. Bet apie viską iš pradžių. Skaityti toliau „Langų montavimas“

Vieneri statybų metai

Lygiai prieš metus prasidėjo pirmieji darbai, nustūmė augalinį sluoksnį statybvietėje. Po gan intensyvių ir atsikvėpt neduodančių (ne vien statybų prasme) metų galima suvesti rezultatus. Šiuo metu pusė namo jau su fasado dailylentėmis, ir tik ketvirtis stogo su skarda. Šią savaitę svetainės korpusas iš išorės bus baigtas. Taigi, nors su langais, didžiąja dalimi šiltinimo (paskutinio vidinio sluoksnio trūksta) ir dalimi fasado, bet „dėžutė“ nėra baigta. Planas buvo „šiemet“, tad dėžutę dar visai galima užbaigti iki švenčių. Skaityti toliau „Vieneri statybų metai“

Sienų šiltinimas

conv_2016-10-08-15-11-36 Padarius pradinį stogo variantą (gegnės, šiltinimas tarp gegnių, difuzinė plėvelė ir grebėstai) eilė atėjo gana atsakingam etapui – fasado šiltinimui. Šią temą gvildenau teoriškai, dar neprasidėjus statyboms. Atėjus laikui suskaičiuoti sąmatas ir apsispręsti, aplinkybės ir racionalus protas privertė atsisakyti eksperimentų, paliekant patikrintą sprendimą – šiltinimą vata vėdinamame, mediniame karkase. Vienintelis įdomumas lieka šiltalo storis – 30cm.

Dvidešimties centimetrų fasadą (standartinė B klasė) galima daryti įvairiais būdais. Jis pakankamai lengvas, kad būtų galima 10cm patraukti nuo sienos (kampų pagalba), pačios karkaso lentos gali būti ne tokios storos ir panašiai.

30cm – jau A klasės vertas storis, bet dėl to storio karkasas smarkiai pasunkėja, reikia tvirtų laikančių konstrukcijų. Skaityti toliau „Sienų šiltinimas“

Stogo šiltinimas: mazgai

conv_stogo_mazgasNorint bent daugmaž įtilpti į A klasės reikalavimus stoge šiltalo turi būti tikrai nemažai, nes reikia pasiekti varžą R = 10 (Arba šilumos perdavimo koeficientas U = 0.1). Jei skaičiuojant, kad stogas sudarytas iš gegnių nemaža dalimi, ir medienos varža nėra didelė, tada reikėtų ir šiek tiek daugiau šiltalo. Pradiniame šiltinimo variante buvau numatęs 50cm vatos (liamda 0.037):

  • 25cm tarp gegnių,
  • dar 20cm skersinio karkaso po gegnėmis
  • garo izoliacija (plėvelė)
  • dar 5cm po garo izoliacija (neva, kad apsaugoti garo plėvelę nuo pažeidimų).

Skaityti toliau „Stogo šiltinimas: mazgai“

Stogas: koks?

conv_dsc_8821Savo stogo pavadinti „stogu“ nelabai galiu, reikėtų labiau sakyti „stogai“, daugiskaita. Kas skaitė įrašą apie patį projektą, pastebėjo, kad namas perskirtas į du tūrius. Dėl reljefo ir dėl išplanavimo. To pasekoje turime du skirtingo dydžio šlaitinius stogus ir vieną nedidelį plokščią tarpe jų. Norint sumažinti maišaties bei palengvinti ir taip komplikuotą projektą, abu šlaitiniai stogai suprojektuoti vienodo 30 laipsnių nuolydžio, be stoglangių (nes ne mansarda), vienodos konstrukcijos (tos pačios gegnės ir žingsnis tarp jų). Skaityti toliau „Stogas: koks?“

Stogas: laikančios konstrukcijos

conv_dsc_8776 Paskutines dvi savaites judėjo stogo montavimo darbai. Savaitės pasitaikė neįpatingos – šventinė diena, po to lijo porą dienų, plius praeitą penktadienį statybininkai turėjo skubių darbų kitame objekte. Visumoje – gegnės sudėtos. Vienu metu statybininkai praleido pro akis gegnių montavimo brėžinį, ir priskaičiavo atstumų „iš akies“. Taip netinka, todėl jau prikaltus kampus reikėjo perkelti kur reikia. Papildomos skylės nepatinka, bet ką daryti.

Skaityti toliau „Stogas: laikančios konstrukcijos“

Mediniai langai

lango rėmas Mieli statytojai-blogeriai, leiskite konstatuoti, kad iš jūsų nėra jokios naudos. O labiausiai nėra naudos, kai pas jus reikia rasti informacijos apie medinius langus 🙂 Priežastis, aišku, paprasta – kaina. Ne vienas jau yra rašęs apie plastikinių langų pasirinkimą, ir net aš, specialiai plastikinių neieškojęs, detaliai žinau populiariausius, jų trūkumus, privalumus ir išsidėstymą kainų spektre. Gaila tik, kad ši informacija mano atveju visiškai nenaudinga. Dauguma išvardina visus įmanomus plastiko pliusus, arba medžio minusus, ir apžvalgą palieka objektyviai neužbaigtą. Taigi, kodėl mediniai langai geriau už plastikinius? Skaityti toliau „Mediniai langai“

Stogas artyn

gaminiaiPrisipažinsiu, tikriausiai nesu pats geriausias vadybininkas. Reikalai užtruko dar mėnesį, kiti žmonės spėjo net sienas pakelti per tiek laiko. Žodžiu, su lentpjūvėmis reikalai užbuksavo, ir gana smarkiai. Nenorėjau pirkti tiesiog kas yra, ir ką visi ima, todėl teko paieškoti giliau. Normaliai (vakuuminiu būdu) impregnuojančias įmones galima suskaičiuoti ant pirštų. Vienoje įmonėje, bendraujant tiesiai su direktorium užklausiau: kaip impregnuojat? Sako – mirkom, kartais purškiam. Pasiteiravau – o tai normaliai mirkot, pagal antiseptikų gamintojų rekomendacijas (~7val)? Na… iki valandos pamirkom. Kai pasakiau, kad techninė priežiūra prašys impregnavimo tipo ir įrodymų, iškart suskubo nukreipti į kitą, didesnę įmonę, kuri impregnuoja normaliai (tik nepasakė, kad ta didelė įmonė su tokiais mažais užsakymais nedirba). Skaityti toliau „Stogas artyn“

Mediena statybai

conv_dsc_8597 Atėjo laikas pradėti trečią etapą. O etapas, kaip žinia, prasideda nuo sąmatos suderinimo su statybininkais. Priekaištų dėl darbų kokybės savo statybininkams šiai dienai neturiu, bet dėl kainų kartais kyla rimtų klausimų. Stogo sąmata kol kas didžiausia iš visų trijų etapų. Ją panagrinėjus paaiškėjo, kad planuojama pirkti medieną, ir ją impregnuoti vietoje. Brangiausias dalykas, kaip žinia, yra rankinis darbas, todėl tas impregnavimas sudaro visai nevaikišką sumą. Todėl nutariau išsiaiškinti, kiek kainuoja nusipirkti jau impregnuotą ir antipirenu padengtą medieną (aišku džiovintą ir kalibruotą). Norint sužinoti kainą, reikia paruošti užsakomų detalių sąrašą. Va čia ir prasidėjo galvos skausmas.. Konstruktorius nurodė tik laikančias konstrukcijas žiniaraštyje – gegnes, mūrlotus, sijas. Jokių grebėstų, nei išilginių nei skersinių. Logiška, nes tai priklauso nuo dangos. Dalį išknisau iš ruukki montavimo instrukcijos, bet jiems rūpi tik grebėstai (skersiniai), kuriems rekomenduoja tokį egzotišką matmenį 100×22 mm. O kokio dydžio turi būti išilginiai grebėstai (dar vadinami „makaronais“)? Kažkur radau, kad aukštis ne mažiau 3cm, o plotis pagal gegnę (5cm). Standartiniai gaminiai būna 5x5cm, gal tokie geriau? O koks reikalingas abiejų grebėstų ilgis?  Su mūrlotais taip pat klausimas. Jie tokio nevaikiško ilgio – 11.7 ir 6.4 metro. Be to, stogai tai praktiškai du dvišlaičiai, todėl ir du rinkiniai detalių. Laikančiąsias stogo sijas reikia daryti vientisas ir klijuotas, o kaip su mūrlotais? Gal juos galima pvz du po 6m vietoj beveik 12os vientiso? Varžtai iš žiedo kas 1.5 metro, tai kiekvienam po 4 tektų. Skaityti toliau „Mediena statybai“