Fasadas kitaip

Tęsiame skyrelį „kitaip“. Tiesą pasakius būtent ši tema man yra mįslingiausia ir neišspręsta iki šiol. Kai namas buvo projektuojamas, nebuvo perdaug gilinamasi į medžiagas. Buvo svarbiau dermė prie aplinkos, išvaizda, estetika (na visi architektūros reikalai). Mes ir rinkomės, būtent vaizdą. Techninė dalis atėjo po to, priartėjus prie konstruktyvo darymo. Tada ir prasidėjo.. Domintis apšiltinimo būdais ir variantais, išsiaiškinau, kad apšiltinimo tipas diktuoja fasado apdailą, ir atvirkščiai.

Termomedis 1Mūsų projekte fasado apdaila – medis. Taip, tai nepopuliarus sprendimas, jau matau kaip visi šoka aiškinti, kad medis genda, reikia du kartus per metus dažyti, vienas vargas, pinigai į balą, ir panašiai. Todėl iš karto buvo planuojamas ne šiaip medis, o termomediena. Tai termiškai apdorotas, atsparesnis, stabilesnis medis, kuriam nereikia priežiūros ir dažymo. Na.. su sąlyga, kad jums tinka pilkos spalvos lentutės, tokios kaip mediniai takeliai prie jūros ant smėlio. Mums tokia spalva tiko ir patiko, nusprendėm, kad gerai derės prie mūsų pušyno. Termomediena brangesnė nei paprasta, bet atmetus dažus ir priežiūrą grožis pasirodė to vertas. Termomedis 2Vienas kolega, kaip ir daugelis forumuose, labai kritikavo tokį pasirinkimą (medienos apskritai), ir pasiūlė pasižiūrėti, kaip atrodo poros metų medinis fasadas. Konkretus variantas – menų inkubatorius Valakampiuose. Buvau prigąsdintas, kad atrodo baisiai. Pasidomėjus paaiškėjo, kad naudota ne šiaip mediena, o termomedienia iš vienos man rekomenduotos įmonės. Teko važiuot į Vaidilutės gatvę. Ir ką, padoriai tas medis atrodo, kaip ir tikėtasi. Aišku, šviežiai apkaltas jis atrodė visai kitaip, rusvas, blizgantis. Dabar tiesiog matosi kaip blunka, ir liejasi į aplinką. Vienintelis man užkliuvęs momentas – gerokai didesnis patamsėjimas pažeme, nes terasa suleista su fasadu be tarpo. Ryškiai vandens lentų galai gauna daugiau, nei reikėtų. Bet montavimo instrukcija nurodo palikti 20 cm nuo žemės, kad negautų lietaus vandens, ko čia nebuvo laikytasi. Po apžiūros likau prie nuomonės, kad mums toks fasadas tinka. Bet.. tai dar nieko nereiškia.

Kita medalio pusė yra namo apšiltinimas. Tam reikalui pasirinkau pilkajį putplastį, dar vadinamą „Neoporą“, arba „NEPS“. Kodėl? Dėl to, kad tai už savo konkurentą – akmens vatą daugeliu parametrų pranašesnė medžiaga:

  • Putplastis – hidrofobiška medžiaga, neįgerianti drėgmės (bet praleidžianti garą). Ko nepasakysi apie vatą, kuri labai sunkiai garina drėgmę, ypač įkišta tarp dviejų plėvelių. O sušlapusi ji veikia labiau kaip šaldymo elementas. Mažas brokas apsaugant vatą nuo drėgmės – ir šiltinimas nueis šuniui ant uodegos.
  • Imlumas brokui. Vata montuojama į karkasą. Tai konstrukcija su daug elementų, daug mazgų, vietų suklysti. Žinant mūsų statybininkus norisi kuo paprastesnės sistemos. Neoporas tiesiog klijuojasi ir prismeigiuojamas. Mažiau mazgų, lengviau sukontroliuoti, mažesnė broko tikimybė.
  • Neoporo šilumos laidumas geresnis (mažiau laidus) nei vata. Tai reiškia plonesnes sienas prie tos pačios varžos.
  • Kaina. Siekiant tos pačios varžos siena kainuoja pigiau su neoporu.

Siekiant objektyvumo reikėtų paminėti ir mineralinės vatos pliusus, kurie automatiškai tampa putplasčio minusais:

  • Degumo klasė. Mineralinės vatos „A“, kai tuo tarpu putplasčio „E“. Tai reiškia, kad vata praktiškai nedegi, kai tuo tarpu putplastis lydosi, ir prie tam tikros temperatūros tampa kuru. Teisybės dėlei nežinau kaip elgiasi medinis karkasas nedegant vatai?
  • Garso izoliacija. Būdama minkšta medžiaga vata gerai slopina garsą. Ko nepasakysi apie putplastį. Po skardiniu stogu tai gali būti problema.
  • Montavimas ant nelygių paviršių. Sudėtingesnėse vietose vatą lengviau sudėti, nes ji tiesiog įspraudžiama. Pvz. pastogės kampuose. Su putplasčiu tokiu atveju reikia žaisti konstruktorių ir daug pjaustyti/klijuoti.

Dėl paskutinių dviejų punktų vis dar galvoju naudoti vatą skardinio stogo apšiltinimui.

Štai čia ir visas konfliktas: kaip norint medinio fasado naudoti putplastį apšiltinimui? Visi statybininkai, o greičiausiai ir architektai su konstruktoriais jums pasakys – nori vėdinamo fasado, naudok vatą. Bus karkasas, galėsi pritvirtinti fasadą. Bet aš nenoriu kompromituoti apšiltinimo sluoksnio dėl to, kad kažkas nesugalvojo kaip kabinti fasadą be karkaso. Net ant ICF sienų fasadus pakabina, kuo čia blogiau?

Pagrindinė problema: fasado pakabinimas. Pradžioje tiesiog nežinojau tam sprendimų. Konstruktorius pažadėjo ką nors sugalvoti. Po kiek laiko aptarėme kelis variantus:

  1. Montuoti putplastį kaip vatą į karkasą. Tarpus užpurškiant putomis. Bent du sluoksniai prakeičiant.
  2. Prisukti medinius laikiklius varžtais per šiltinimo sluoksnį. Ir ant jų kabinti fasadą.
  3. Pritvirtinti brūsus prie stogo gegnių, ir ant jų kabinti skersinius bei fasadą.

Pirmojo problema: daug šalto medžio, nors ir prakeisto. Jis juda, ir stangrus putplastis gali likti su tarpais, nors putų ir bus daug supurkšta. Be to, medis geria drėgmę, kai putplastis ne. Visa į konstrukciją patekusi drėgmė eis į medį – iš to judėjimas ir gal net puvimas. Variantas atmestas kaip netinkamas putplasčiui.

Trečiasis variantas, nors ir kažkiek logiškas, bet tokia saviveiklinė chaltūra. Per galus, pvz, gegnės neišlenda, kas tada? O be to, apačioje irgi kažkaip tvirtinti reikės. Atmestas pagrinde dėl to, kad nepatikrintas ir eksperimentinis. Nors velnias žino, gal ir veiktų.

Pasirinktas variantas: antras. Tiesiog printvirtinti lentas ant standartiškai sumontuoto ir nuarmuoto putplasčio. Kodėl dar nuarmuoto? Nes putplastis bijo aplinkos poveikio ir reikia jį apsaugoti. Taip pat, tinkas yra savotiška apsauga nuo ugnies. Pasirodo priešgaisriniai reikalavimai draudžia montuoti degų fasadą (medį) and degaus apšiltinimo (putplasčio). Aš tikiuosi (tai dar reikia patikrinti), kad atsiradęs armavimo/tinko sluoksnis tarp fasado iš šiltalo tai išspręs. Juk tinkuoti namai su gaisringumu problemų neturi? Šiame variante liko vienas klaustukas – kuo tvirtinti?

Kostruktorius padarė konstruktyvą su vata. Prispaustas pateikė ir variantą su putplasčiu, bet akivaizdžią chaltūrą (tvirtinimas smeigėmis), padarytą iš mano parodyto varianto. Ok, konstruktorius man buvo reikalingas pagrinde dėl laikančių konstrukcijų, o ne dėl šiltinimo. Tiek to. Sprendimus radau du. Vieno jų Lietuvoje gauti negalima: Swisspor Vento. Lenkai turi swisspor filialus, netgi gamyklas, bet šio sprendimo nesiūlo. Artimiausias – austrijoje. Kitą sprendimą užrodė statybų blogo komentaruose: BeziFix Therm BT. BeziFixSkirtingai nuo Swisspor Vento šis sprendimas nenaudoja metalo tarp medinių elementų ir šiuos ankerius (kas prakškai ir sudaro sprendimą) galima nusipirkti vietoje. Liūdna žinia – BeziFix ankeriai be proto brangūs. Taip, jie alia apsaugoti nuo metalo/mūro sąlyčio, bet man reikia pačio ilgiausio varianto 30cm apšiltinimui, ir šio 42cm ankerio vieneto kaina.. beveik €6 (20Lt). Vienam brūsui pritvirtinti reikia apie 18 ankerių. Dėžutės (50vnt) kaina netoli €300 (beveik 1000Lt). Kiek reikės dėžučių dar nekilo ranka suskaičiuoti..

Skaičiuojant praktiškai, pasidaro labai aišku, kodėl mūsuose arti 100% namų yra tinkuoti. Mano atveju po šiltinimo ir armavimo lieka tik vienas žingsnis – užtepti dekoratyvinį tinką. analogasVietoj to, perkame brangią medieną, dar brangesnę tvirtinimo sistemą, pasidarome nei daug nei mažai šalčio tiltelių su ankeriais, ir visa tai dėl to, kad didesnė dalis pamačiusių pagalvotų, jog mano fasadas supuvo. Išlieka klausimas, kiek galima aukoti (mokėti) už tokią išvaizdą, kokios nori?

Teko užmatyti labai panašaus koncepto namą santariškėse. Taip pat su mediniu fasadu. Reikės prie progos paklausti kuo šiltinosi, greičiausiai vata. Namo stilius praktiškai identiškas – skandinaviškas minimalizmas su natūraliomis medžiagomis. Tiek stogas tiek fasadas ir netgi langai suplanuoti tokie pat. Statybos dar nebaigtos, mediena šviežia, nors bėgant savaitėms jau matosi, kaip spalvelė po truputį blunka.

Kol kas ieškau pigesnio, bet ne mažiau efektyvaus sprendimo tvirtinimo sistemai (pigesnių ankerių). Kai ateis laikas statyboms nebus kur trauktis – reikės būti apsisprendus, ar likti su principais, ar daryti tinką kaip visi 🙁

25 komentarai temoje “Fasadas kitaip

  1. Medinis fasadas – gerai. Termomediena ten dešimtmečius laisvai laikys.
    Klausimas nebent: ar galima ją vėliau kažkaip remontuoti? Na gal uždažyti.
    Dar pastaba: medis keičiasi nuo saulės ir lietaus. Tad jis (manau) nerekomenduojamas su ilgesniais šlaitiniais stogais. Išsikišęs stogo galas keis sienos spalvą.
    Va čia gana gražus namukas stovi. Bet siena jau pakitus. Gali nuvažiuot paklausti kaip darėsi.
    goooogle maps

    Nepaminėjai vieno putplasčio minuso: jis nėra maloni (eko) medžiaga. Daugelis, ir mes, jo dėl to atsisakome.
    Gali pažiūrėti filmukų kaip šis nuo karščio garuoja. Todėl stogui jo tikrai nenaudočiau. Bet sienai manau galima.
    Tvirtinimas: pamate, kad nepraeitų šaltis, naudojau kompozitinę armatūrą. Gar yra ir kokie kompozitiniai tvirtinimo elementai.

    1. Neblogas sutapimas. Tą namą iš google maps netyčia užmačiau pravažiuodamas ir irgi naudojau kaip vieną pavyzdžių. Tiesa, nežinau ar ten termo mediena, bet iš išvaizdos panašu. Stogas pas mus toks pats kaip paskutiniame pavyzdyje – be išsikišusių šlaitų.
      Akmens vata man taip pat didele ekologija nekvepia, stiklo vatos net neminėsiu. Taip putplastis atrodo labiau sintetinė medžiaga, bet pažiūrėjus kaip vata pagaminama irgi ne uogelės išeina.

      1. Restoje mačiau stogus šiltintus putplasčius (pjūvius), tai visai patiko.
        Ten toks mišrus sprendimas: tarp gegnių vata, o putplastis ant gegnių dedamas. Ir šilta ir patogu ir gana pigu.
        Tad nereikia būt kategorišku 🙂

    1. Jeigu tai nėra plytelių reklama, tada keli klausimai: kokios varžos ir kokią vatą dėjote? Ką galvojate apie jos sukritimą ir sudrėkimą? Kaip atrodo sąmatos palyginimas putplasčio su plytelėmis ir atitinkamos varžos karkaso+vatos su plytelėmis? Juk plytelės puikiai ir ant putplasčio klijuojasi. Tik mums jos paprasčiausiai ne(pa)tinka, ne toks namo konceptas.

  2. Super, skaitau bloga – atrodo, kad apie mano planuojama statyti nama 🙂 dabar kaip tik svarstom, kaip termomedienos vertikalu fasada tvirtinti prie poliuretanu purkstos sienos. Gal jau pavyko kazka potingo sugalvoti? 🙂

    1. Smagu, kad yra panašiai mąstančių 🙂 Daug kas priklauso nuo apšiltinimo storio. Mūsų planuose 30cm apšiltinimo, ir dėl to variantas putplastis + termomediena yra rimtai pakibęs ore (dėl kainos ir technologijų nebuvimo). Kitokio fasado pasirinkti neišeina pagal projektą (dėl stogo), o ir nesinori, todėl didžiausios abejonės būtent dėl neoporo.. Vata išspręstų net kelias problemas.

    2. Sveiki, svarstome sienas siltinti poliuretano putomis, bet ventiliuojamo fasado specialistai sako, kad tokiame fasade apsiltinimo medziaga turi buti nedegios klases. Kiek zinau poliuretanas yra E klases. Kaip jus sprendete sia problema? Vieni kalba, kad tas putas galima kazkuom padengti, bet tai velgi papildomi kastai..

      Musu atveju namo sienos yra ARKO blokeliai, prie ju pirmiausia sumontuotumem aliuminio karkasa: inkaruotusi aliuminio profiliai (taip pat naudojamos tarpines tarp aliuminio ir blokelio norint isvengti salcio tilteliu), toliau uzpustumem poliuretana ir tik tada montuotumem termomedienos dailyletes and islindusio karkaso. Bet dar svarstome ar nevertetu rinktis vatos del degumo klases bei zinoma finansiniu aspektu, (poliuretanu gaunasi apie 20 proc. brangiau, taciau isgaunamas visiskas sandarumas..)

      1. Degumo klasė figūruoja tik projekte. Pagal pasirinktas medžiagas architektas nurodo degumo klasę, ir priduodant namą specialistai tikrina, ar realus namas atitinka projektą ir ten nurodytas medžiagas/jų degumo klasę. Aišku, medžiagas galima keisti į mažiau degias (aukštesnės klasės) ir problemų nebus, bet keičiant į degesnes reikia pasitikrinti ar nereikės keisti visos namo degumo klasės. Poliuretanas, kaip putplastis ar PIR/PUR pagal degumo klasę vos ne kuras (E) 🙂 Bet didesnioji dalis namų stovi šiltinti putplasčiu, ir niekas dėl to nesuka galvos.
        Kas iš vėdinamo fasado, jiems turėtų rūpėti tik vienas dalykas – ar laikysis apdaila ir nebus skylių šiltinimo sluoksnyje. Jums siūlyčiau pasidomėti koks bus sienos laidumas garui ir kur kaupsis drėgmė (pasimodeliuoti su u-wert.net).

        1. Didesnioji dalis namu stovi siltinti putplasciu, zinoma, bet ant to putplasio dar buna tinkas ar dar kita medziaga, kuri atitinkamai apsaugo pati putplasti nuo degumo. Siuo atveju kalba eina apie poliuretano putas ir uz ju realiai nieko daugiau, nei pleveles nei nieko apskritai, t.y. oro tarpas ir kalamos dailylentes. Plius tarp horizontaliai kalamu termo lentuciu bus tarpai po 5-6 mm.

          Namo projekte yra numatyta, kad „Pastato konstrukcijoms ir apdailai naudojami produktai neturi didinti statinio gaisrinio pavojingumo. Projektuojamo pastato lauko sienu apdailai, iskaitant dvigubus (vedinamus) fasadus, turi buti naudojami ne zemesnes kaip D0s2, d1 degumo klases statybos produktai”

          Taip iseina, kad poliuretano apskritai net negalime naudoti jei jis niekuom papildomai nepadengiamas?

          Del fasado tai problemu nebus, bus paruostas karkaso montavimo prie sienos pilnas techn.projektas, yra paskaiciuotos apkrovos apdailai ir pan, atlaikys viska puikiai. Imone UAB Plantas (bendrai informacijai).

          Del skyliu nelabai supratau ka turite omeny? Ar nebus skyliu jei siltintumeme vata ar kazka ne taip supratau? 🙂

          1. Dėl skylių turėjau omenyje ar aliuminio konstrukcija judėdama apie save nepadarys tarpų, nežinau kiek tos putos sudžiuvusios elastingos. O aliuminis juda ir nuo temperatūros, ir po apkrova.
            Dėl tinko yra racijos.. domėjausi putplasčio armavimu, kai galvojau apie vėdinamą fasadą, bet statybininkai sakė, kad armavimas be tinkavimo gali laikyti tik metus-du, jis nėra skirtas ilgalaikei apsaugai. O padaryti pilną tinkavimą po lentutėmis.. užtenka vien paklausyti kaip tai skamba 🙂 Jei nepersigalvosite dėl poliuretano, pasidomėkite tomis apsaugos priemonėmis. Beje, o kokie 5cm kietos vatos iš lauko nepadėtų? Aišku kainuotų papildomai.. Ir vėl, reikia žiūrėti modelį, drėgnumus.

  3. Beje, norejau paklaust, projekte armavimo tinko sluoks is buvo irasytas, ar be jo gavote statybos leidima?

    1. Nebuvo tinko/armavimo sluoksnio projekte. Manau arba jis, arba vėjo izoliacija yra reikalinga. Pas mane projekte, pagal kurį išduotas leidimas:

      1. Vidaus apdaila – tinkas
      2. Blokelių mūras (M18)
      3. Neoporas EPS-70 300mm
      4. Vėjo izoliacija
      5. Vėdinamas oro tarpas (50×50 tašai)
      6. Mediniai tašai 50×50 fasadui
      7. Išorės apdaila – vertikali šaliuotė

      Tai nebūtinai labai logiškas „sumuštinis“, dėl vėjo izoliacijos ant neoporo nesu tikras, už vien tik vėjo izoliaciją ant neoporo irgi negarantuoju. Reali izoliacija iš sumuštinis dar manau keisis, statybininkas turi panašių objektų, eksperimentuoja, aš irgi sužinau naujų dalykų, be to, reikia dar nemažai paskaičuoti.

  4. Musiskis sumustinis pradedant nuo muro bus HAUS blokelis-PU puta 15cm-medinis tasas ir termomedienos apdaila. Tokiu budu nei pleveliu nereikia, darbu laikas ir klaidu skaicius mazeja, ir kaina ne kazka didesne. Labai tikiuosi, kad tai ir karkaso apdailai problema isspres, nes taip vertikalu karkasa pries apsiltinima galesiu pasidaryt, taip, kad iki jo uzpustu puta, veliau horizontalius tasus sudesiu kaip karkasa apdailai (paliekant apie 25mm tarpa tarp putos ir horizontalaus taso), o tada apdaila. Siandien buvom i valakampius nuvaziave to meno centro apziuret – manau, kad klaidos nedarot – tikrai graziai atrodo 🙂 imanoma kaip nors butu jusu projekta pamatyt?

    1. Kokios pas jus planuojamos putos, uždarų porų ar atvirų? Atvirų neatsparios drėgmei, o uždarų porų – neelastingos, todėl judant karkaso medžiui gali atsirasti tarpų. Gaunasi panašiai, kaip neoporas karkase (tik neoporas kelis kartus pigesnis). Plėvelės manau reikia bet kokiu atveju, nes putos nėra ilgaamžės, o neapsaugojus nuo aplinkos poveikio tas laikas dar labiau sutrumpės. Ar bus kokia kitokia apsauga? Kas tokį sienos „sumuštinį“ sugalvojo? Atrodo gan įtartinas 🙂

  5. Sveiki, kas blogiausia ir aš kažką panašaus su fasadu planuoju daryti, tik dailylentes dėti beveik horizontaliai… ir kaip ir tikėjausi, kad bus reikalingas rimtesnis sprendimas dėl fasado šiltinimo, matau, taip ir yra 🙂
    bus labai įdomu paskaityti galutinį šildymo variantą 🙂

  6. O yra dar vienas ganetinai slaptas budas :))
    Domiuosi SIPS skydiniu namu ir turejau ta pati klausima. Kadangi nenoriu vientisos 30cm skydu sienos o noriu dvisluoksnes ir su ventiliuojamu fasadu tai susiradau gamintojus kurie gamina universalia apsiltinimo plokste (neoporas+osb ) abu komponentai suklijuoti ir prie sienu paprasciausia prisukami kartu priklijuojant. O ant isorines osb jau kabink ka nori.

  7. Atgalinis pranešimas: Projektas kitaip | Namas Kitaip
  8. Sveiki, mūsų fasadininkų pasiūlytas sprendimas 20cm putplastis+termomediena: ant ilgasriegių montuojame metalinius kampukus, klijuojame polistirolą, viską užarmuojame, ant iškištų kampų galų montuojame karkasą dailylentei, palikdami oro tarpą, montuojame dailylentę. Šiuo atveju geriau pasidengia armavimo sluoksnis ir tiksliau pasidaro karkasas. Tai čia kažkas panašaus į jūsų 2-ąjį variantą. Kiti pasiūlyti variantai kišti vatą į karkasą prakeičiant sluoksnius, kišti putplasti į karkasą prakeičiant sluoksnius. Kaina visų variantų beveik vienoda. Langai bus montuojami į medinius karkasus apšiltinimo sluoksnyje.

  9. Atgalinis pranešimas: Sienų šiltinimas | Namas Kitaip

Komentuoti: Arijus Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.