Tokiais šaltais žiemos vakarais, kai lauke -20C, dalis statytojų-blogerių galvoja apie darbus, kuriuos bus galima tęsti atšilus orams, o kita dalis jau bando spėti, kokius pajėgumus (ar nepajėgumus) parodys jų šilumos siurblys oras-vanduo ir rekuperatorius. Naujus 2017-us sutikau nepriklausydamas nei vienai nei kitai kategorijai. Aišku, elektrinių šildymo prietaisų pajėgumai įdomu, bet šie pirkimai (ir bandymai) dar ateityje 🙂

Nesu parašęs apie langų istorijos pabaigą. Kaip jau rašiau įraše apie medinius langus, langai buvo užsakyti dar liepos mėnesį, su numatomu pagaminimu per tris mėnesius. Gamyba daug nevėlavo, gal tik savaitėlę su trupučiu, ir langų montavimas buvo numatytas lapkričio pirmą savaitę. Bet apie viską iš pradžių.

Montavimo mazgai nebuvo trivialūs, nes pagal projektą langai skirtingose namo dalyse turi būti montuojami skirtingame lygyje. Pagrindinėje dalyje „paprastai“ – t.y. vidury sienos. O svetainės dalyje – išnešti į fasado lygį. Šiais laikais, bent sau ar „kaip sau“ darantys statytojai lango į mūrą nemontuoja. Teisingas montavimas yra į šiltinimo sluoksnį. Pas mane šiltinimo sluoksnio – 30cm. Kadangi šiltinimas vata karkase, aplink langą padaroma savotiška „dėžė“ iš trijų brūsų po 10cm, į kurią ir montuojasi langas (bendru atveju, kai langai nėra labai dideli). Klausimas šiuo atveju vienas – kurioje šiltinimo sluoksnio vietoje langą montuoti? Blokelis 18cm, langas rėmas 8.6cm, šiltalo – 30cm. Įstačius langą iš karto už mūro, anga lieka ~30cm įskaičiuojant vėdinamą fasadą. Gana giliai.. Siauresnio lango atveju tai gali atrodyti kaip barbakano šaudymo anga 🙂 Nusprendžiau langą iškelti 7cm gilyn į šiltalą. Taip jis atsiduria daugmaž per vidurį visos sienos, gaunu gilesnes palanges viduje bei vienas spėtas, ir beveik atspėtas „bonusas“ – patogiau apdirbamas angokraštis, kai išorinio angokraščio plotis atitinka turimų lentų plotį (117mm + 92mm).

Toliau – komplikacijos, kad nebūtų liūdna ir per daug paprasta. Langus montuoti tik „į dėžę“ galima tada, kai langai nėra dideli, nes šiltalo karkasas nėra skirtas išlaikyti didelius svorius. Mano vidutinis lango dydis – 1.6m pločio ir 2.5m aukščio, kitaip tariant kaip balkono durys, ir tik vienas iš penkių nevarstomas. Tokių langų svoris per didelis montuoti tiesiai į dėžę, todėl prireikė gaminti laikančias detales – kronšteinus. Jie buvo pagaminti iš plieno, nudažyti, ir prisukti po lango vieta. Kartais tiesiai po langu, kartais kiek žemiau, po karkaso dalimi. Taip, tai šalčio tiltas, nes metalas atsiduria netoli lauko ir perneša šaltį gilyn, bet pusėje langų jis liko giliau karkase ir su langu kontakto neturėjo – laikė patį karkasą (trečia nuotrauka).

Su langais, montuojamais į fasado plokštumą buvo daugiau reikalų. Architektas norėjo langą dalinai „išnešti“ lauk iš šiltalo, kad rėmas sutaptų su fasado lentelėmis. Aišku, gal atrodytų gražiai, bet vėdinamo fasado storis su dailylente yra ~7cm, o rėmas 8.6cm. Ant poros cm niekas nesilaikys, ir buvo kitų svarių argumentų prieš:

• Taip sumontuotas langas būtų ne šiltinimo sluoksnyje ir peršaltų per šonus
• Per fasadą bėgantis vanduo bėgtų tiesiai ant rėmo, ir langas veikiamas vandens bei šalčio labai greitai sugestų. Langistas net turėjų liūdnų pavyzdžių iš naujos statybos namų rasų rajone.
• Stiklas neapsaugotas nuo vandens – greit aplyjantis, apšalantis, greit išsimurzinantis.

Po tokių argumentų nusprendėme langus montuoti „beveik į fasadą“, tai reiškia į šiltinimo sluoksnio pabaigą, iš jo neišlendant. Fasadas bus 7cm toliau, ir sudarys šiokią tokią angą. Atrodys ne visai taip, kaip sugalvota, bet bus praktiška. Aišku, pagrindinė beveik 15m2 ploto vitrina irgi sumontuota ant kronšteinų, kai žemi/siauri langai montavosi tiesiog „į dėžę“.

Langai buvo montuojami du savaitgalius. Gaminiai dideli, todėl kai kurie darbai buvo sudėtingesni nei atrodė. Montavimo metu išaiškėjo net 3 klaidos:

• 3 antro aukšto langai buvo pagaminti 4cm per dideli. Matmenys net ant angų surašyti teisingi (paliekant po 2cm aplink, putoms), bet kažkur komunikacijoje ir užsakyme matmenys pasikeitė į pradinio preliminaraus paskaičiavimo variantą. Rezultatas: langai vis tiek tilpo į angas, tik tarpas aplink vietoj 2cm tapo ~0.5cm. Turės būti plonesni vidiniai angokraščiai.
• Visi antro aukšto langai  atvažiavo nudažyti iš lauko ne ta spalva. Va čia tai siurprizas! Langų išorinė spalva buvo derinama pagal stogą. Kadangi stogai du, vienas tamsiai pilkas, kitas šviesiai pilkas, tai ir langų dalis šviesiai pilka, dalis – tamsiai, kai viduje visi vienodi. Kartojau tai daug kartų, bet užsakymą patvirtinau nesutikrinęs spalvų kiekvienam langui atskirai. Tai buvo mano, ir vadybininko/langisto klaida. Vadybininkas turėjo pilną teisę suversti kaltę ant manęs, nes užsakymą juk patvirtinau, bet net nekeldamas diskusijų pripažino ne taip supratęs ir išsiuntė visą antrą aukštą atgal į gamyklą perdažyti išorės savo sąskaita.
• Vietoj laukinių durų su medžio/šiltalo užpildu atvažiavo durys su stiklo paketu. Ši klaida jau gamyklos, kažkas ne taip pažymėjo. Po poros savaičių atvažiavo ir pakeitė į taip, kaip turi būti (nors daug kam su stiklu gražiau). Nuostolis – tik sugaišta valanda prižiūrint montuotojus.

Iš šios istorijos išmokta pamoka – tikrinkite kiekvieną užsakymo detalę po tris kartus, niekas nėra „visiems aišku“, viskas turi būti patikrinta kiekvieną kartą ką nors keičiant.

Pati montavimo technika gana standartinė – langas įstatomas į ertmę paliekant ~2cm tarpą, į kurį pripučiama putų. Rėmas pritvirtinamas metalinėmis juostelėmis prie mūro (kur siekia..) ir kronšteinais, kur naudoti. Sandarinimui naudojo „Penosil“ juostas, išorinė laidi garui, iš vidaus – nelaidi. Kadangi langai įstatyti giliau, nei juostos plotis, juosta klijuota prie medžio ir liko atviras medžio tarpas. Jį reikės papildomai užklijuoti dar viena butiline juosta iki mūro. Montavimas vyko sningant, medis buvo šlapias, todėl juosta nelabai gerai prilipo. Iš dalies dėl drėgmės, iš dalies (vėliau pamačiau), kad patingėjo nuvalyti nešvarumus nuo paviršiaus. Dalį juostų taip ir paliko nepriklijuotas su apsaugom, kol pradžius. Techninė priežiūra prisakė naudoti specialų silikoninį gruntą prieš klijuojant ir tada viskas bus gerai.

Iš lauko išorinė sandarinimo juosta buvo sujungta su fasado difuzine plėvele kabėmis ir užsandarinta spec. melsvu silikonu.

Kaip matosi iš nuotraukos darbai vyko visada gana šlapiu oru, drėgmės kliuvo ir karkasui, ir net į vidų patekdavo. Realiai viskas šlapti nustojo tik užbaigus fasadą ir sumontavus lietaus nuvedimo sistemą.

Montavimas kainavo apie 30€ už kvadratą su visom medžiagom ir darbu. Kronšteinų gamyba kainavo papildomai: ~250€ už visus. Iš viso šis malonumas kainavo netoli dviejų kiloeurų, viską lemia langų kvadratūra, kurios mūsų atveju nemažai.

Langus gamino „Raibė“, mažai kam girdėta įmonė, bet nusiskundimų dėl kokybės neturiu (apturėtas klaidas ne jie padarė, o padarytas operatyviai ištaisė). Langai maloniai darinėjasi, gražiai nudažyti. Kaip laikys toliau – žiūrėsime. „Langisto“ paslaugomis taip pat likau patenkintas, nepaisant tų kelių klaidų. Montavimas, kokybės kontrolė, visapusiškas konsultavimas net ir pabaigus montavimo darbus ir pagarba klientui paliko gerą įspūdį.

Angokraščiai. Nors tai nelabai priklauso prie pačio langų montavimo, bet su sąlyga, kad fasadas jau užbaigtas, galima parodyti, kaip buvo apdirbti langai iš lauko. Angokraščius galima daryti keliais budais – skarda, kompozito plokštėmis arba ta pačia fasado medžiaga – dailylentėmis. Kadangi plotis daugmaž pataikytas į standartinių dailylenčių pločių sumą, išsisprendė visai neblogai:

Lentų galai paskutinėje nuotraukoje nupjauti kampu, kaip ir sujungiant dvi lentas fasade – kad negertų drėgmės ir nejuoduotų. Iš vidaus tie „dantukai“ atrodo įdomiai, bet netrukdo 🙂

Taigi, šiuo metu iš vidaus dar ne visos juostos priklijuotos, laukia pradžiūvimo/nuvalymo ir grunto. Po vitrina, tambūru ir vienomis durimis neužbaigtas cokolis ir likęs 5-10 cm tarpas į lauką. Nepaisant to, vidus džiūna, po poros naktų ties -20C viduje temperatūra laikosi apie 0C (šiandien radau -2 kai naktį buvo -25C), kai dienos saulėtos. Fasadas baigtas kartu su stogu ir lietaus sitema, neužbaigtas cokolis, viduje dar trūksta garo izoliacijos (5cm PIR sluoksnio). Galima sakyti, pačioje 2017 pradžioje „perėjome į vidų“. Su elementariu šildytuvu jau pilnai galima daryti visus vidaus darbus.