Pamatai: hidroizoliacijos dilema

Pagaliau pradėjau aktyviai bendrauti su statybininkais. Nustatėme darbų apimtis pirmam – šių metų – etapui. Jis apims visus pamatus, ir katilinę, kuri bus pusrūsyje, ir yra praktiškai suformuota pamatinių blokelių. Dėl to bus ir viena monolitinė perdanga bei langas.

Po darbų nustatymo reikia patikslinti sąmatą, pasirašyti sutartį ir pradėti. Tai gali nutikti jau po savaitės! Tikslinant sąmatą iškilo keli klausimai. Konstruktyve pamato detalė sukėlė klausimų statybininkui dėl hidroizoliacijos. Pamatai, kaip žinia, pas mus juostiniai paviršiniai, surenkami iš haus blokelių ant monolitinio pado. Kadangi polių nėra, galima visą pamatą apšiltinti nepaliekant šalčio tiltų. Šildoma XPS – ekstrūdiniu polistirenu, kuris atsparus drėgmei ir mechaniniam poveikiui (vidinei daliai naudojamas EPS100). Bet sprendime įpaišyti net du hidroizoliacijos sluoksniai – ruloninė dviejų sluoksnių hidroizoliacija tarp rostverko ir XPS šiltinimo, taip pat ir drenažinė hidroizoliacija „korys“ išoriniame XPS sluoksnyje. Žodžiu, detalė atrodo taip:

Sienos(ARKO M18) su rostverku (HAUS) principinis sanduros mazgas

Trečioji hidroizoliacija – rostverko atskyrimas nuo mūro (horizontali), klausimų nekelia. Ji būtina ir dedama visais atvejais. Pasikonsultavome su konstruktoriumi – o jis kryžium po tuo sprendimu nekrenta. Nedėkit, jei nenorit. Bet su izoliacija būtų geriau. Sutinku. Ir tikrai dėčiau, juk nepamaišys. Bet.. visa šita hidroizoliacija su medžiagomis ir darbu kainuoja kaip dešimties metų senumo automobilis ir sudaro mažne 15% pamatų kainos. Verta pamąstyt.

Kodėl jos būtų galima nedėti? Todėl, kad gruntas smėlingas ir gruntinio vandens darydami geologinius tyrimus nerado net 6 metrų gylyje. Yra paviršinis vanduo po liūčių ir tirpstant sniegui. Bet su tokiais iššūkiais turėtų susitvarkyti nuolajos ir tas pats XPS.

Plačiau apie sklypo geologiją

Ištrauka iš geologinių tyrimų ataskaitos:

Tyrimų metu gruntinis vanduo nebuvo aptiktas. Sniego tirpsmo metu ir po ilgalaikių liūčių piltiniame grunte laikinai kaupsis podirvio vanduo, kurio maksimalus lygis gali būti arti žemės paviršiaus. Projektuojant ir statant pamatus, tvarkant aplinką, būtina atkreipti į tai dėmesį.

Skamba nelabai grėsmingai. Dominuojantis gruntas – smėlis, skirtingo tankumo ir stiprumo. Infiltracinės savybės geros. Pagal šiuos tyrimus konstruktorius konstatavo, kad drenažas nėra būtinas. Bendras geologijos vaizdelis su visu sklypo perkritimu:

geologija

Vienas namo kampas bus ties gręžiniu nr. 1, o kitas, savaime suprantama, ties antruoju. Pamatai įsikas iki pat grunto (5) viršutinėje dalyje, ir iki (2) apatinėje. Abeji gruntai pakankamai tvirti pamatams (ant apatinio apskritai galima tiesiai mūryti), bet yra skirtingi. Tai nėra idealus variantas, nes skirtingi gruntai sėda skirtingai, bet ką bepadarysi, jei sklypas toks. Statinio zondavimo rezultatai su sluoksnių aprašymais:

zondaiTiesą pasakius neįsivaizduoju kaip galimą ką nors suprojektuoti be geologinių tyrimų. Aišku, konstruktorius pažiūrėjo į ataskaitą, ir sutikrinęs, kad pamatų tipas tinkamas, ją jau būna suvartojęs. Tačiau šis sprendimas yra labai svarbus. Pavyzdžiui, pusmetriu storesnis sluoksnis (4) galėjo pakankamai sujaukti planus ir pridaryti nuostolių dar nepradėjus statybų. Aš jau nekalbu, kas būtų pastačius ant netinkamo grunto. Žodžiu, dar kartą perskaitęs ataskaitą esu patenkintas UAB „Geotestus“ geologais.

Grįžtant prie hidroizoliacijų

Tokiame grunte, lygiame sklype tikriausiai nedėčiau hidroizoliacios apskritai. Bet yra šlaitas, ir vandens judejimas nuo kalniuko yra visai tikėtinas. Rūsio dalis, įkasta į kalną turės tikrai būti hidroizoliuota maksimaliai. Visa kita.. dar nežinau. „Korio“ membranos manau nedėsiu niekur. XPS gaminotojai (pvz. finnfoam) pateiktuose sprendimuose deda maksimum geotekstilę iš lauko, ir tai tik frezuotoms plokštėms. Vidinė hidroizoliacija ten tai yra, tai nėra.

Atsisakyti vidinės hidroizoliacijos tarp rostverko ir šiltinimo reikštų neturėti apskritai jokios apsaugos nuo vandens išskyrus nežinia kiek sandariai suklijuotą XPS. Neatrodo gudru. Rostverkas iš haus blokelių, todėl statybininkas tikina, kad tepamos mastikos netinka dėl blokelių porėtumo. Patys blokelių gamintojai teigia, kad tinka ir prilydoma ir tepama izoliacija. Kaip yra iš tikrųjų – reikia išsiaiškinti. Jei tepama galima ir pigesnė, būtų galima ją naudoti.

O ką daro kiti statytojai – blogeriai?

Tuo tikslu perėjau visus savo užprenumeruotus blogus, susiradau pamatų įrašus ir pabanžiau pasisemti kolektyvinės patirties. Didžioji dalis statytojų, netaikančių į pasyvumą, darė gręžtinius polinius pamatus. Pasyvumo fanai – plokštuminius. Polinių pamatų rostverkai, mano nuostabai, visai neretai buvo šiltinami apskritai tik iš vidaus, iš lauko nutepant bituku. Dažniausiai buvo šiltinama klijuojant paprastą putplastį, be jokios hidroizoliacijos. Priklijavai ir užkasei. Gana keista, kai paprastas EPS yra laidus drėgmei ir neatsparus aplinkos poveikiui (ypač šąlant patekusiam vandeniui). Tik didžioji dalis darė monolitinį rostverką. Pas mane – surenkamas. Tokį mačiau tik pas statausodybą, ir jis taip pat buvo šiltinamas paprastu EPS, bet naudojant hidroizoliacinę membraną. Kas yra tikrai logiška, ir atitinką standartinį sprendimą, rekomenduotiną naujam STR kai šildoma EPS. Tiesa, vidinės hidroizoliacijos ten nebuvo. Kaip nebuvo ir pamatų šiltinimo iš vidaus. Mano galva tokie pamatai turėtų šlapti ir šalti iš vidinės pusės. Peržiūrėjęs visus blogus įsitikinau, kad mano pamatai bus pakankamai unikalūs 🙂 Bet gaila, kad atsakymo taip ir neradau.

15 komentarai temoje “Pamatai: hidroizoliacijos dilema

  1. pamato šiltinimas iš vidaus atliekamas tuo atveju, jei namas yra šiltomis sienomis – karkasinis tipas ir liktinių klojinių tipas. gal ir galima įžvelgti šiek tiek silpnesnę vietą ties rostverko ir grindų vieta, bet tai iš esmės atitinka net A klasės namo poreikius, nes tiesioginio šalčio tilto nėra.
    vidinė hidroizoliacija nėra būtina, jei nėra vandens, nes iš esmės po namu yra visai komfortabili teigiama temperatūra, kuri truputį garina drėgmę į lauko pusę; o dėl namo stogo žemė drėksta tik saugiu atstumu. be abejo tai priklauso nuo namo tipo – galioja standartiniams šlaitiniams.
    Statau sodybą rostverkas yra tikrai aukštas, ir peršalimas per apačią beveik nepasireiškia, išskyrus ilgus labai šaltus periodus. tad ten su sprendimais iš esmės viskas gerai.

    jūsų atveju pilnai apšiltinus pamatą pretenduojate į pasyvius, ir tai yra sveikintina. kasmet dėl pamato izoliavimo sutaupysit kokią dvidešimtinę Eur šildymui, tad tai gali atsipirkti dar šiame amžiuje 😉
    Hidroizoliaciją siūlyčiau arba vieną arba kitą pasirinkti – arba korį, arba horizontalią. triguba izoliacija gal kiek jau ir per daug 🙂

  2. p.s.
    siūlau prisijungti prie estatytojai blogų sąrašo. tada būsite daug geriau matomi, ir kartais galėsite iš senbuvių ir/ar profesionalų gauti gerų patarimų ir pastebėjimų.

  3. pas mane is vidaus siltinta 5 cm EPS100 , is isores rostverkas nuteptas Bitumine mastika tik problematiskiausioje vietoje i slaita (statybininkai parino, kad prie mastikos blogai lips polistirolo klijai) tada viskas siltinta 15cm EPS100, tada uzarmuota, ir ant armavimo 3 sluoksniais (per zemes auksti) tepiau mastika, o tada dejau membrana bei drenazini vamzdi.

    Kaip tik tuoj irasa padarysiu kur viskas matosi 🙂

    1. Simpatiškas jūsų namukas. Dėl bituminės mastikos ir putplasčio – aišku jau vėlu apie tai komentuoti, bet yra specialios mastikos, kurios tuo pačiu skirtos klijuoti putplasčiui. Ta pačia ištepi pamatą, su ta pačia ir putplastį klijuoji. Gaila, tai tinka tik monolitiniams pamatams, į surenkamų pamatų blokelius per daug tos mastikos susigeria, ir gaunasi brangiau, nei prilydoma.

  4. Beje, manes neapgauna akys? 20cm XPS pamato apsiltinimui is isores?!
    sakyciau kad eps100 vandens igeriamumas yra mitas, gal laboratoriniu budu ir imanoma tai idodyt, taciau i rankas paimant zemeje metus isgulejusi EPS100 gabala jokio akivaizdaus poveikio ar dregmes tikrai nesimato. Jei jau taip bijot igeriamumo ar Neprotingiau butu naudoti 15cm eps+5cm XPS? Na bent jau pigiau tai tikrai 😀

    Beje, kokia numatoma pamatu, namo samata? nes darant tokius dalykus, hidroizoliacijos kaina, nebera tokia aktuali. cia panasiai kaip galvos kvarsinimas del kuro kainos prabangiam automobiliui 🙂

    1. Na, techniniais parametrais aš linkęs labiau tikėti, nei baloje paplaukiojusia atraiža. XPS pamatų išorės šiltinimui rekomenduojamas ne tik dėl drėgmės, kuri įsigerdama (kartais su slėgiu) ir užšaldama ardo šiltalą (per daugiau nei vienus metus), bet ir dėl mechaninio atsparumo. Taip, XPS yra maždaug €50 brangesnis už kubą nei EPS100. Sąmatoje dėl to skirtumas būtų ~€1000, kurio didžioji dalis padengiama atsisakant „korio“. Hidroizoliacija dabar sudaro kiek daugiau nei 10% pamatų sąmatos. Šiltinimas: ~20%. Bendra pamatų sąmata viršija €20k. Žinau, tai tikrai nemažai, bet aš tai žinojau jau po pirmos konsultacijos perkant sklypą. Parašius postą apie projektą daug kas paaiškės 🙂

  5. XPS pamatų šiltinimui – užkasti pinigai. Moki 2x brangiau, gauni 5% daugiau šilumos. Verčiau drenažą normalų pasidaryt už tuos pinigus – ir niekad nebus problemų su vandeniu. Na, nebent pelkėje statai…

    1. Pasikartosiu – šiluma čia niekuo dėta. XPS buvo įdėtas konstruktoriaus, argumentai – hidrofobija, ir mechaninis atsparumas. Nes į/ant xps formas bus liejamas pamatų pado betonas.
      Be to, drenažo nereikia dėl grunto tipo.

  6. turėk omeny, kad ant XPS’o nesilaiko standartinis armavimo mišinys. Teks arba šiaušti XPS’ą, arba naudoti specialius armavimo mišinius, kas sprendimo kainą dar didina.
    Kalbant apie korį – tai anokia ten hidroizoliacija tas korys. Labiau skaldos pakaitalas, kad vanduo greičiau nubėgtų. Kainuoja – ne karvę, tad nesuk daug galvos ir susidėk.

    Aš savo monolitinius dariausi taip – monolitas > prilydoma hidroizoliacija > EPS100 klijuotas ant Ceresit putų > armavimas > korys

    Nors mano rangovas juokėsi ir sakė teisingiau būtų pamatas > polistirolas > armavimas > prilydoma hidroizoliacija, nes dabar tai kaip lietpaltis po megztiniu …

    1. O kam XPS armuoti? To reikės tik vienoje vietoje – cokolyje. Ten turės būt šiaušiama, ir daroma kas reikia (greičiausiai kokia plytelė priklijuojama). XPS liks tiesiog po žeme. Na, nežinau kaip rangovas ruošėsi prilydyti ant degaus putplasčio, bet kiek man teko matyti standartinių sprendimų, visada hidroizoliacija yra po šiltalu, ant pačio pamato. Kaip pvz: Pamato detalė

  7. Drėgmė visada suras savo kelią. Mano manymu teisingiau yra apsaugoti nuo drėgmės patį betoną. O putplastis skirtas tik apšiltinti. Sėkmės.

  8. O kam naudoti XPS? Užtenka ir Geporo EPS100 svarbu kad drėgmės nebijotų. Čia gi didelių apkrovų nebus, uždengsit korių ir stovės 100metų. Šios rūšies polistireninis putplastis gali būti naudojamas kaip ekstruzinio polistireninio putplasčio (XPS) analogas. Geoporas pasižymi mažu vandens įgeriamumu ir yra pigesnis nei ekstruzinis polistireninis putplastis. Pas mane sklype irgi nebuvo vandens, ICF pamatą uždengiau koriu ir tiek žinių. Geriausia būtų klijuoti polistirola su hidroizolicija/klijais pvz Styrbitu 2000.
    Tokį apšiltinimą kaip Ramunas parašė būtų sudėtinga padaryti, reiktų daug žemių iškasti, butų milžiniškas katlavanas, po to ji visą reiktų užstumdyti ir sutrombuoti.

    1. Sveiki. Pamatams naudojome prilydomą hidroizoliaciją, tepamos atsisakėme dėl išeigos ir efektyvumo (ne-monolitiniams pamatams nelabai tinkama).

Komentuoti: Arturas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.