Projektas kitaip

Kadangi darbas vyksta sparčiai, o skaitytojams neaišku, kas čia tokio statoma, atėjo laikas pakalbėti apie patį projektą.

Projektus šiais laikais galima skirstyti į du tipus – kartotinius ir individualius. Kartotinis projektas tinka standartiniam sklypui, jo privalumai – greičiausiai jau patikrintas ir ne kartą įgyvendintas. Tą patį projektą gali būti statę rekomenduoti statybininkai (ypač, jei juos rekomendavo projekto pardavėjai). Kiek man teko susidurti, kartotiniai būna taip pat dviejų tipų – parduodami „kaip bulkutės“ visokiuose projektų kataloguose, ir siūlomi pačių architektų. Pirmieji yra pigiausias variantas, bet kokybė gali būti labai skirtinga. Kai kartotinį projektą parduda pats architektas, geriau kontroliuojama jo kokybė, gali būti teikiama priežiūra ir galima projektą adaptuoti. Minusas – darant adaptaciją ir imant priežiūrą kaina bus artima individualiam projektui.

Mes, tiesą pasakius, namais ir pradėjome domėtis nuo kartotinių projektų. Viename iš katalogų prie kai kurių projektų buvo pateikta ir sąmata. Galimybė pasistatyti namą tik už 100 tūkstančių eurų atrodė viliojanti. Bet.. tada dar neturėjome sklypo.

Sklypo paieškos šiek tiek užtruko. Ir kai pagaliau jį nusipirkome 2014-ųjų pradžioje, buvo aišku, kad ant tokio reljefo joks kartotinis projektas netiks. Reikės individualaus už brangiai.

Pagrindinis veikėjas darant projektą, savaime suprantama, yra architektas. Ir viską reikia pradėti nuo architekto paieškos. Mums pasisekė, nes mūsų architektas gyveno mūsų laiptinėje ir buvo asmeniškai pažįstamas 🙂 Tiesa, bandėme pabendrauti ir su kitais, vardan įvairovės, bet šnekėjo jie labai panašiai, o kainos nebuvo mažesnės. Todėl pasilikome prie kaimyno, nes pažįstamas, lengviau bendrauti ir labai lengva susitikti 🙂

Ką daro architektas? Prieš darant savo projektą, pasirodo, nežinojau atsakymo į šį klausimą. Na taip, projektuoja jie, bet konstruktorius irgi projektuoja. Žinoma, yra specifinių architektų, darančių pavyzdžiui išskirtinai pasyvius, šiaudinius ar kokius kitokius namus. Bet tai tiesiog orientacija į technines detales. Architektas, iš esmės, yra konsultantas. Jis turi išsiaiškinti kliento poreikius ir pagal juos sukurti projektą, tuo pačiu priderinant prie sklypo. Į visą tai dar reikia įtraukti inžinerinius sprendimus, finale išreiškiant visą tą daiktą į estetišką kūrinį. Tikrai nelengva užduotis.

Per mūsų susitikimus su architektu viskas ir vyko pagal šį scenarijų. Pradėjome nuo situacijos apžvalgos, nuvažiavimo į sklypą. Po to aiškinomės, ko konkrečiai reikia mūsų šeimai. Gyvenamos patalpos – savaime suprantama, o toliau atsižvelgiama į tokius dalykus kaip hobiai, mėgstamos veiklos (pvz. mėgstama suktis virtuvėje ar ne), ir sudaromas patalpų sąrašas su plotais.

eskizas_exportMūsų atveju svarbus momentas buvo sklypo situacija. Nors sklypas ir didelis, bet ketvirtį jo užėmęs miškelis dalino jį gana nepatogiai. Pagrindiniai variantai buvo du – statyti ilgą stačiakampį namą palei gatvę (apačioje), arba statyti L formos namą į kalniuką. Pirmas variantas buvo akivaizdžiai pigesnis, bet jis būtų žemai, žemiau už visus kaimynus, su praktiškai visai langais į pietus (į gatvę). Tuo pačiu nei kiemas, nei miškelio vaizdas nebūtų išnaudojami. Antrasis variantas išsiraito pagal kaimyno ribą miško neužimtame plote, ant kaniuko. Taip paliekamas visas sklypas kiemui vakarinėje pusėje atitveriant jį nuo kaimyno, ir visi pagrindiniai langai atsukti į miškelį. Vitrina į žaliuojantį mišką (dėl kurio ir pirkome šį sklypą) buvo ne toks dalykas, kurio galima atsisakyti. Antrojo varianto paskutinis eskizas parodo visas pagrindines namo savybes.

Akivaizdu, kad projektas nėra standartinis, ir pavadinimą „kitaip“ nešioja ne veltui. Keletas esminių akcentų:

  • Nenorėjome daryti šildomo garažo, nei atskiros stoginės, prilipdytos prie namo (nelabai ir buvo vietos jai). Todėl stoginė integruota į namo tūrį. Taip, tai nelabai ekonomiškas sprendimas, be to sukomplikuoja perdangos mazgą, atsiranda kolona, ir t.t. Bet jis leidžia atsirasti dviems papildomiems langams ir išpildo stoginės funkciją nesugadindamas vaizdo.
  • Svetainė – kaip atskiras tūris. Namas, pastatytas šlaite, kažkaip turi būti sudalintas. Šiais laikais, kai populiaru svetainę jungti su virtuve, mes padarėme visiškai priešingai. Pirmame aukšte liko virtuvė su kasdieniu valgomuoju stalu, o svetainė atsidūrė pusantriniame aukšte su atskiru išėjimu ir terasa. Šis tūris netgi išskirtas kitokia fasado apdaila, kaip atskiras namukas.
  • Bendras stilius tikriausiai vadinasi „skandinaviškas“ ar kokia nauja to atmaina. Stogas – be karnizų, skardinis „classic“, išorės apdaila minimalistinė, lygi. Fasadas medinis – derinant prie aplinkinės gamtos/pušų. Nedėjome nei vieno stoglangio, bandydami nors kažką padaryti paprastai. O su langais iki žemės jų ir nereikia. Žodžiu, jei stebite aplink statomus namus, gali būti, kad stilistikos prasme kažką panašaus jau matėte, kaip ir mes labai panašų variantą parodėme įraše „Fasadas kitaip“.
  • Kadangi uždaro garažo nėra, o pasidėjimo reikia, prie svetainės dalies buvo prijungtas sandėliukas, karkasinis, ant atskiro pamato. Nors sprendimas neatrodo labai gudrus, bet dėl savo formos jis gerai dera prie svetainės tūrio. Ta pati apdaila neleis išsiskirti iš bendro vaizdo.

Vizualizacijas dariausi pats, naudodamas modifikuotus architekto modelius. Štai kas gavosi (kol kas):vizualizacijos

Iš brėžinių, manau, visą esmę atspindi šis pjūvis:

pjūvisIš kairės į dešinę – sandėliukas, svetainė, darbo kambarys ant katilinės, ir du aukštai, vienas virtuvei su holu, kitas miegamiesiems antrame aukšte.

Taip, šį projektą galima kritikuoti. Jis gali būti pavadintas nelabai efektyviu (ekonomiškai), sudėtingu jį jau vadino ir konstruktorius ir statybininkas. Nereikia būti specialistu, kad tai pamatytum. Bet jis tikrai gerai atspindi mūsų poreikius, išpildo tai, kam mums apskritai reikia namo. Mano nuomone, architektas padirbėjo gerai. Pagaliau, net buvo davęs pasirinkimą „norite pigiau, ar gerai?“. Pasirinkome „gerai“. Nesigailime.

mūras

 

7 komentarai temoje “Projektas kitaip

  1. Šiaip pagalvojau: kodėl dauguma amerikietiškų namų yra kartotiniai, o Europos, ypač rytų Europos – individualūs. Pagalvojau, jog mes pernelyg norim išsiskirti IR dažnai statome mažesnius namus nei amerikiečiai. O mažesnis namas turi būti individualizuojamas (jei nori patogiai tilpti).
    O dabar papriekabiausiu.
    Garažas po namu – ne fengšui. Bet… kitos išeities faktiškai neturėjote.
    Langai katiniški (google cat eye). Na skonio reikalas. Namas bus tikrai išskirtinis 😉
    Gal tik keistoka, jog nėra net užuominų apie eko-saulės namą. Kad pietuose būtų daugiau langų. Atrodo, jog ignoravote šį trend’ą 🙂 Bus katilinė? irgi, nelabai gražu. Nekvepia.
    Metalinė stogo danga čia tinka, bet triukšminga. Siūlau pagalvot apie kompozitinę – tylesnė.
    Neįdėjai „linksmiausios“ dalies išplanavimo 😉 Sklypo ir kambarių. Na, bent vaizdžiai aprašei.
    Kaip lietvamzdis bus daromas? Tokiam namui tiktų ‘paslėptas’, bet tai nepigu.

  2. Dėl „katilinės“ – taip aš vadinu patalpą, kurioje bus ŠS valdymo blokas su boileriu, rekuperatorius, vandens filtrai. Kieto kuro šildymui neplanuoju. Bet kaminą darysiu židiniui/krosnelei svetainėje, ir paliksiu galimybę dujoms. Maža ką.
    Pietuose pageidautina turėti daugiau langų, kai juos galima šešėliuoti vasarą. Mano atveju šešėliavimo architektūroje nėra. Grynai pietų pusėje yra vienas kambario ir vienas virtuvės langas (neskaitant san. mazgų). Juos dėsiu selektyviniais stiklais, sulaikančiais saulės šviesą (kambario langui tai tikrai). Didžioji dalis langų – į vakarus. Vasarą pridengiami augmenijos, žiemą kažkiek pritekėjimų bus, bet nededu vilčių. Sudėtinga tą saulę suvaldyti. Namas turėtų tilpti į A klasę (jei sandarumas praeis), tai prisišildysim ir be saulės. Iš kitos pusės – langų į šiaurę irgi neturiu nei vieno 🙂
    Lietvamzdis paprastas, tikriausiai eis komplektas kartu su ruukki skarda. Paslėpti – brangu ir nemažai problemų šiltinimo mazguose atsiranda.

  3. Drąsus sprendimas būti „kitokiems”, tikrai smagu, kad ėmėtės individualaus namo projekto 🙂 Iš projekto aparašo ir modelio matyti, kad pasirinkote didelius langus. Kaip planuojate reguliuoti saulės spindulių patekimą į vidų? Šiuo metu patys projektuojamės namą ir kilo klausimas, ar apsiriboti vėliau žaliuzėmis, užuolaidomis ar dar kuo nors. Ar modeliuojant namą apmąstyti galimybę dėtis užsklandas iš lauko, kas daro įtakos išvaizdai. Ar teko apie tai svarstyti? Atradau informacijos apie saulės kontrolės sistemas baremarytai.lt/profilis-e150/ , tiesa tik nuotraukose čia daugiau ofisai pavaizduoti. Įdomu, ar taikoma ir gyvenamiesiems namams.

    1. Sveiki,

      apie saulės kontrolę klausimas buvo iškilęs net kelis kartus – projektuojant patį pastatą, paskui projektuojant vėdinimą o paskiausiai projektuojant šildymą. Saulės problemą sprendžiam paprastai – tik du langai į pietus, vienas miegamas ir virtuvė. Na dar san mazgai, bet langai ten siauri. Kiti langai į rytus, vitrina – į vakarus. Vakarinę pusę vasarą dengia lapuočiai medžiai. O rytinius ir pietinį manau gelbės vėsinimas per grindis. Taip pat, mūsų stiklo paketai šiltesni, bet ir tuo pačiu įsileidžia mažiau saulės (tik apie 50%). Žiemą tos saulės vis tiek beveik nėra, o vasarą nuo saulės gelbės. Tikiuosi to užteks. O jei planuojate langus į pietus, tai vienareikšmiškai geriausia stogelis su apskaičiuotu ilgiu pagal saulės kampą.

Komentuoti: Ignas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.