Padarius pradinį stogo variantą (gegnės, šiltinimas tarp gegnių, difuzinė plėvelė ir grebėstai) eilė atėjo gana atsakingam etapui – fasado šiltinimui. Šią temą gvildenau teoriškai, dar neprasidėjus statyboms. Atėjus laikui suskaičiuoti sąmatas ir apsispręsti, aplinkybės ir racionalus protas privertė atsisakyti eksperimentų, paliekant patikrintą sprendimą – šiltinimą vata vėdinamame, mediniame karkase. Vienintelis įdomumas lieka šiltalo storis – 30cm.

Dvidešimties centimetrų fasadą (standartinė B klasė) galima daryti įvairiais būdais. Jis pakankamai lengvas, kad būtų galima 10cm patraukti nuo sienos (kampų pagalba), pačios karkaso lentos gali būti ne tokios storos ir panašiai.

30cm – jau A klasės vertas storis, bet dėl to storio karkasas smarkiai pasunkėja, reikia tvirtų laikančių konstrukcijų. Aš nusprendžiau daryti tris prakeistus sluoksnius po 10cm iš 5x10cm brūsų. Pirmas brūsas sukamas prie sienos kampais, antras brūsas sukamas prie pirmojo pergręžiant kiaurai. Trečias taip pat sukamas prie antro. Apie langus formuojamos „dėžės“, kurios bent iš dalies pasitarnaus montuojant langus. Kitas variantas buvo daryti du sluoksnius po 15cm, bet atmetėme jį dėl sudėtingumo dirbant (sunkūs brūsai, sunku dirbti, reikia daug rimtesnių tvirtinimų).

Iš brėžinių paskaičiavau, kad medienos tik karkasui reikės apie 7 kubus, užsakiau 7.5. Medieną vežė tie patys „tiekėjai“ kaip ir stogo medieną. Užsakinėjau džiovintą, impregnuotą, kalibruotą (nors to visai nereikėjo) A/B klasės medieną. Kai atvežė, iškraunant statybininkai kraipė galvas – kokie čia „propeleriai“ ir kaip čia iš pusės lentų nieko nepavyks padaryti. Gera dalis lentų buvo šlapios, nors savaitę nebuvo liję. Dalis tikrai smarkiai deformuotos. Kai pradėjo krauti supelijusias, mėlynas ir grybais apaugusias lentas, supratau, kad nieko nebus. Teko iš karto važiuoti pas pardavėjus, ir siūlyti pasiimti tą šlamštą atgal. Nesispyriodami sutiko. Bet transportas buvo be iškrovimo, todėl brūsai išpakuoti, sukrauti rankomis, palaidi, ir iškilo diskusija kas turi pakrauti vežant atgal. Tai nuvedė į daug nervų kainavusį, gal savaitę trukusį susirašinėjimą, su bandymo įbauginti elementais, išsisukinėjimu, nelogiškais argumentais ir panašiais nonsensais. Finale savo brokuotas prekes jie išsivežė, nors pakrovė mano statybininkai, kuriems buvo šiaip ne taip simboliškai sumokėta. Ant tos kontoros uždėjau riebų kryžių, pats nieko neužsakinėsiu ir kitiems nerekomenduosiu. Nors stogo mediena buvo pakankamai gera, bet bendravimas su klientu žemiau grindjuostės ir iškilus nesklandumams nusistatymas smarkiai „passive-aggresive“. Radau kitur sausų, neobliuotų bet gan tvarkingų brūsų, apžiūrėjau prieš pirkdamas ir užsakiau. Kainavo ženkliai pigiau ir darbas pagaliau galėjo prasidėti.

Nors karkasą montavo tik šiek tiek daugiau nei mėnesį (su šiltinimu), bet jis spėjo pamatyti vos ne tris metų laikus. Pradėjo gal savaitę ar dvi po paskutinio maudymosi ežere, rugsėjo gale. Įpusėjus, spalį pagelto lapai ir atėjo tikras spalvingas ruduo. Pradėjus dėti vatą tempretatūra nukrito žemiau 10 laipsnių, o dengiant paskutinę plėvelę, lapkričio pradžioje, jau buvo sniego. Dirbo tie patys du darbininkai, kurie ir stogą dengė.

Medienos pritrūko. Dukart. Pirmą kartą papildomai užsakiau 1.5 kubo. Po to dar kartą pusę kubo, kartu su trūkstamais „makaronais“, jau dengiant plėvelę. Statybininkas su atsarga buvo paskaičiavęs apie 14-15 kubų, realiai sunaudota 9.5 (vien karkasui). Apysausės medienos kaina €165 + PVM + atvežimas. Pirmame vežime buvo tikrai sausa, tačiau vėlesniuose užsakymuose pasitaikydavo ir šlapių brūsų.

Pats darbas nestrigo, esminių klausimų dėl montavimo irgi nekilo. Pirmas brūsas buvo sukamas per hidroizoliaciją, langų dėžės prie sienos sandarinamos putomis, kur reikia (dėl sandarumo). Karkasas montuojamas visas 30cm, tada sukišama visa vata ir iš karto uždengiama vėjo izoliacinė/difuzinė plėvelė. Ta pati „Tyvek Pro+tape“ kaip ir ant stogo. Pradžioje atrodė, kad vatos sukišimas į pirmajį sluoksnį per antrus du gali būti sudėtingas, bet pažiūrėjus kaip tai iš tiesų daroma, paaiškėjo, kad viskas ten labai normaliai ir greitai pasidaro. Vatą naudojome Knauf TP116 arba kitaip vadinamą Naturboard 037. Ji tokia pati kaip stogo TP115, tik hidrofobizuota (plika akimi skirtumų nesimato). Techinė priežiūra pasirinkimą pagyrė, sakė ši vata mažiau sukrenta lyginant su kitomis.

Tuo pačiu metu kamavo dar plokščio stogo problemos – jo neuždengus per lietingas savaites toliau smarkiai šlapo dvi sienos. Buvo baigiama langų gamyba, išsirinkta ir užsakyta fasado termomediena, spręstas klausimas, kaip teisingai montuojamas kaminas prie gegnių. Taip pat ieškota elektriko ir daromas elektros projektas. Šiuo metu visos šios problemos jaus išspręstos, langai baigti montuoti šį savaitgalį (ne be nuotykių irgi), pagal tikslius matmenis užsakyta stogo skarda ir lietaus nuvedimo sistema. Visa tai laukia atskirų įrašų.