Šildomos grindys

Yra daugiau-mažiau du būdai išvedžioti vamzdelius šildomose grindyse. Pirmasis – pasikloji tinklelį, įjungi fantaziją, ir vedžioji, kartais pakrapštydamas galvą, ir pagalvodamas, kaip čia geriau padarius.

Aš rinkausi antrajį būdą, kuris susideda iš keletos etapų. Pirmasis – šildymo/vėsinimo projekto pasidarymas. Kadangi turėjau pažįstamą, dirbantį su šildymo ir vėdinimo sistemomis, gavau konsultacijų apie medžiagas, ir pagrindines klaidas. Primygtinai siūlė pasidaryti projektą, tačiau nedaryti projekto ir taip net nesvarsčiau. Nuo to priklauso šildymo sistemos efektyvumas, galimybės sureguliuoti temperatūras kambariuose ir pan. Šildymo/vėsinimo projektą užsakiau iš anksto. Darė gal mėnesį, kainavo berods tris šimtus. Nelabai gudrus žingsnis buvo tas, kad jei būčiau pirkęs medžiagas/darbus toje pačioje įmonėje, projektas būtų dykai.

Projektas

Norint pasidaryti šildymo projektą jums reikės:

  • 1 Projektuotojo
  • Šildymo prietaiso tipo, geriausia su gamintoju ar net prietaiso modeliu
  • Namo projekto dwg formatu, taip pat su pertvarų šiluminėmis varžomis
  • Norimos komfortiškos temperatūros (vieniems užtenka 19C, kitiems būtinai 22C reikia)
  • Šiek tiek laiko, pagal projektuotojo užimtumą

Sutarus kainą ir pateikus visus duomenis, jei projektuotojas rimtas, galite tikėtis visai respektabilaus, inžinieriaus verto dokumento. Man labiausiai patiko, ir tikriausiai viena svarbiausių citata yra:

Pastatui reikalingas šilumos šaltinio galingumas Φ=5,6 kW, šilumnešio parametrai šildymui Θs=39,0 °C, Θr=30,8 °C, debitas G=0,660 t/h, skaičiuotini slėgio nuostoliai sistemoje ∆p=7,4 kPa (įvertintas pasipriešinimas nuo šilumos šaltinio į šildymo sistemą). Sistemos tūris (be katilinės įrangos tūrio) 165,6 ltr.

Taigi, matome, ar mūsų šildymo prietaisas tinka, kokios šilumnešio temperatūros ir pan. Taip pat aprašoma kokios maksimalios dangos temperatūros kraštutinėmis sąlygomis, kur kokie šildymo nuostoliai (spėjami) ir panašiai.

Pavadinime yra ir žodis „vėsinimo”, nes žinojau, kad mano šilumos siurblys turės vėsinimo funkciją, todėl reikia suskaičiuoti ir vėsinimo grindimis galimybes. Projekto rezultatu likau patenkintas, nes suskaičiuota tikrai detaliai, padaryti kontūrai visiems kambariams, su išlygintais kontūrų ilgiais, pasipriešinimais, greičiais ir pan. Tiesa, išvada dėl vėsinimo: esančių šildymo vamzdžių vesinimui nepakanka, ir rekomenduojama įrengti papildomas vėsinimo priemones. Tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad funkcija vis tiek naudinga ir reikalinga. Vidaus temperatūra šią vasarą daugiau 26C nebuvo pakilusi. Kai lauke pavėsyje +32C, parėjus namo pasitinka maloni vėsa.

Vamzdelių įrengimas

Turint projektą ir juodgrindes – tai gana paprasta. Vamzdelio diametras nurodomas projekte. Tipų pasirinkimas yra, bet gana paprastas tarp kainos ir kokybės. Santechnikas siūlė TENKO 5-Flex, 18 x 2 mm PE-MDXc 5 sluoksnių šildymo vamzdį su EVOH deguonies barjeru, bet pagal projektą likau prie Uponor PE-Xa 20 x 2,0mm, nors ir kiek brangesnio. 20mm diametro vamzdžiuose mažesnis pasipriešinimas (slėgio nuostoliai) ir grindų storis tai leido. Nors santechnikas artimai bendrauja ir visur siūlo TENKO produkciją, bet su šita mano užgaida sutiko, net sugebėjo kainą padaryti po eurą už metrą.

Trumpas nuokrypis nuo temos – jei santechnikas teisingas, jis suorganizuos nuolaidą medžiagoms 30% ir daugiau nuo parduotuvės kainos. Ko pasekoje medžiagos ir darbas kainuos vos ne tiek, kiek paprastam žmogui kainuotų tik medžiagos. Išvada – visiškai neapsimoka pačiam dirbti už dyką 🙂

Klojimas. Ant juodgrindžių ir kitokių perdangų klojama polietileno plėvelė, vielos tinklas, ir prie jo su viela rišami vamzdeliai. Daviau statybininkams brėžinius, sakau paruoškit pagrindą. Ateinu pažiūrėti – visur suklotas 15cm tankumo tinklelis. Taip paprasčiau, sako, ko tu parinies. Klojam visur tą patį vamzdį, tankumas 15 arba 30, ir viskas OK. Dar kartą atverčiau projektą. Jame atstumai 3 tipų – prieškambariai, virtuvė, katilinė, holai ir laiptinė – 30cm. Miegamieji ir svetainė – 20cm. San mazgai – 15cm. Surašiau tankumus ant sienų kiekvienoje patalpoje, ir paprašiau, kad būtų galima vamzdelius surišti reikiamais atstumais, nebandant padalinti 15 iš 20. Statybininkai paburbėjo, paburbėjo, ir pakeitė tinklelį į 20cm, kur netiko. Paruošimas priklausė prie į betonavimo darbų, nes santechnikai patys nebetonuoja.

Visi vamzdeliai turi pasiekti vieną iš dviejų kolektorių, kurie turi tik rankinius reguliatorius. Numatytas maitinimas ir vieta automatikai, bet pragyvenus daugiau nei metus pradedu abejoti automatikos reikalingumu. Taip, kartais tenka nueiti į katilinę ir pridėti ar atimti laipsnį-kitą iš visos sistemos, bet ar tikrai tai verta to papildomo pusantro tūkstančio? Daug naudingiau/efektyviau būtų prijungti prie siurblio kambario temperatūros daviklius, bet aš to nepadariau, nes apie tai reikėjo pagalvoti dar prieš tinkavimą, vedant signalizacijos laidyną. Dabar, kai siurblys šildymą koreguoja tik pagal lauko temperatūrą, pasitaiko ir nepataikymų.

Finale – kai darbai gerai organizuoti, vamzdelių suvedžiojimas užtruko dieną-dvi. Vietose, kur bus pertvaros ar slenksčiai, sudėtos apsaugos. Paskirstymo būdų yra keletas, bet logiškiausias, manau, yra matomas nuotraukose – kai ateinantis ir grįžtantis vamzdeliai eina šalia, taip tolygiau paskirstydami šilumą.

Sudėjus dangas ant medinių grindų šilumos niekada nesijaučia nė trupučio. Virtuvėje, kur grindys betoninės, ir san mazguose, kur plytelės – šaltesnėmis diemomis kojos jaučia šilumą. Kitaip tariant – nieko netikėto 🙂

7 komentarai temoje “Šildomos grindys

  1. Cia mano kukli nuomone, bet daryt projekta grindiniam sildymui yra visiskas pinigu metymas. Ka tas projektas gali pakeist?
    Zmones nebukit investuokit pinigus i tai kas gali duoti naudos.
    Toki patarimai ateities kartoms 🙂
    Vamzdzio per daug nebuna! Buna tik per mazai. Visa projekto nauda tik tokia kad jie jums kazkurs paretins vamzdzio zingsni ale jum pinigus taupydami. Bet uz 300e lengvai gali pasiimt 300m vamzdzio. Skaitant kad 100m2 namui reik kokiu 800, tai gan nemazas kiekis 🙂

    1. Kiekvienas papildomas metras vamzdžio sudaro papildomą pasipriešinimą, apkrauna siurblį ir sunkiau balansuoti sistemą. Projektas daromas dėl balanso (visi kontūrai turi turėti kuo panašesnį ilgį/apkrovimą, pateikdami reikiamą kiekį šilumos), pasipriešinimų minimizavimo (daug dar nuo diametro priklauso) ir bendrai dokumentacijos ir tvarkos. Galima ir be planavimo, aišku, šakar makar ir važiuojam. Kiekvienam savo.

  2. Gal galite pasidalinti kontaktais projektuotojo,kas rengė šildymo projektą?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.