Šildymo tipo ir prietaiso pasirinkimas

Tikriausiai nėra šildymo temai abejingų statytojų. Aš taip pat į ją gilinausi nuo pat pradžių, tačiau kuo šildysiu net jau pradėjus statyti tvirtai nusprendęs nebuvau. Rašydamas apie šildymo ir vėdinimo tipą vis dar nežinojau, kuo šildysiu. Draugai ir pažįstami turėjo įvairių variantų – granuliniai katilai, šilumos siurbliai gruntas-vanduo, dujos. Aš svarsčiau keturias skirtingas sistemas, apibendrinus:

Dujos. Prietaisas kainuoja nedaug, tačiau reikia įvado, nemažai kainuoja projektas ir pajungimas. Bendra kaina panaši į oras-vanduo. Aukštatemperatūrė sistema, todėl šildant tik grindis yra ir labiau tinkamų tipų. Jautri dujų kainoms ir valstybiniams energetikos niuansams. Aptarnavimo praktiškai nereikalauja. Mano atveju buvo labai paprasta – dujų šalia nėra, ir neplanuoja būti.

Granulinis katilas. Palyginus nebrangus prietaisas – pilnai automatizuotas kainuoja apie pusę geresnio šilumos siurblio. Nereikia gręžinio (kaip geoterminiam) ar išorinio bloko, kaip oras-vanduo. Reikia kamino. Ir daug vietos kurui saugoti. Jį dar reikia kasmet pirkti, krauti. Granulių kaina keičiasi kasmet. Ir net automatizuotai sistemai kurą reikia užkrovinėti. Tai taip pat aukštatemperatūrė sistema, todėl nėra ideali šildomoms grindims.

Šilumos siurblys oras-vanduo. Priežiūros beveik nereikalaujanti sistema, susidedanti iš išorinio bloko lauke, ir vidinio bloko. Būna su integruotu vandens šildytuvu, arba atskiru. Kainos įvairios, nes jų taip pat yra keleto tipų ir galingumų. Paprasti „split” tipo kainuoja nuo ~4 kiloeurų, padoresnio gamintojo apie 5-6. Yra dar efektyvesni, galingesni „monobloko“ tipo, su savo atskira kainų kategorija. Maitinama elektra, jokio įsikišimo ar aptarnavimo nereikia, išskyrus temperatūros sureguliavimą. Žematemperatūrė sistema, gerai tinka šildomoms grindims. Sunkiau bendrauja su radiatoriais, nors ir palaiko.

Šilumos siurblys gruntas-vanduo. Liaudiškai dar vadinamas „geoterminis“. Pats prietaisas/sistema kainuoja netgi kartais mažiau nei oras-vanduo. Bet reikia gręžinio (-ių), kurie pagal situaciją kainuoja dar kelis tūkstančius. Bene brangiausia sistema iš paminėtų. Taip pat maitinama tik elektra, nereikalauja jokio aptarnavimo, atspari išorės sąlygoms (pastovus COP/naudingumo koeficientas). Žematemperatūrė. Vasarą vėsinimas grindimis gaunamas praktiškai už dyką (oras-vanduo jungia kompresorių ir vėsinimo kaina panaši į šildymo).

Per visą pasirinkimo procesą iš netvirtos idėjos apie granulinį katilą perbėgau pas šilumos siurblius. Dujos (neskaitant to, kad jų nebuvo) kaip ir granulinis katilas nepatiko dar tuo, kad vyksta degimas, išmetamos įvairios dujos, yra su tuo susijusių rizikų ir veiksnių aplinkai. Pasilikau ties gruntas-vanduo ir oras-vanduo. Nors projekte nurodytas granulinis katilas ir kaminas. Kaminą pasidariau, nors tikrai nereikėjo, panaudosiu nebent krosnelei.

Apie šildymo sistemas domėjausi pas kolegas internetinius statytojus, pagrinde dėl šio klausimo vaikščiojau į parodas kaip „Super namai“ ar „Resta“. Pagrindiniai gamintojų atstovai/pardavėjai stengiasi ten būti, ir idėjiškai (ar realiai) pardavinėti savo produktus. Apėjau beveik visus. Nuo Samsungo iki Mitsubishi 🙂 Paaiškėjo kainos. Geoterminis buvo labiau pageidautinas pasirinkimas dėl didesnio efektyvumo ir paprastumo, tačiau gręžiniai daug kainuoja (plius apie 2k€), ir jiems reikia vietos. Todėl dėl kainos ir įrengimo paprastumo pasirinkau oras-vanduo. Bene populiariausią sistemą tarp blogerių (kaip paaiškėjo vėliau – ir tarp kaimynų).

Reikiamas galingumas buvo nurodytas šildymo-vėsinimo projekte, o gamintojo pasirinkimą teko formuotis iš interneto, atstovų pasakų parodose ir pažįstamų meistrų. Vieni siūlė Alpha-Innotec, bet labiau geoterminį (nes orinukų nestatė), kiti Nibe. Sąraše dar turėjau Daikin, Panasonic. Samsung ir Viessman atmečiau dėl atsiliepimų apie patikimumą, panasonic dėl garso ir silpnesnių rodiklių. Bandžiau gilintis į duomenis ir COP grafikus, bet paaiškėjo, kad klimpstu į marketingą, ir duomenys arba vyniojami į vatą, arba tiesiog nepateikiami iki galo. Daugiausiai ir tiksliausios informacijos radau apie Nibe. Tvarkingiausia dokumentacija buvo taip pat Nibe. Daikino vien modelių pavadinimuose susigaudyti sunku, o kai reikia surasti efektyvumo grafiką pagal temperatūrą tam tikram modeliui, apima neviltis. Daikin tikriausiai gamina neblogus siurblius, bet pasirinkau Nibe dėl rekomendacijos iš asmeniškai pažįstamų pardavėjų, tvarkingos ir skaidrios dokumentacijos, galimybės gauti duomenis ir valdyti internetu, gero suderinamumo su uponor automatika (kurią tik planuoju dėti ateityje). Nedidelę rolę sužaidė ir „Made in Sweden“. Pateikių lentelę, pagal kurią bandžiau orientuotis (maždaug metų senumo, tačiau manau modelių gama drastiškai nepasikeitė). Kainos tikriausiai turėtų būti traktojamos kaip istorija.

Duomenys rinkti iš įvairių šaltinių, dažniausiai dokumentacijos, tačiau ne visada buvo aišku ką su kuo lyginti, ar iš kur pardavėjas tuos „faktus“ traukia. Nibe turi ir mažne tūkstančiu pigesnį, paprastutį modelį, bet rinkausi būtent šį dėl platesnių galimybių. Galingumo diapazonas buvo 7-10kW.

Dar reikėtų paminėti, kad siurblio pajungimas (kitaip vadinamas „aprišimu“) gana solidžiai kainuoja, reikia pasiruošti atsisveikinti maždaug dar su vienu tūkstančiu eurų.

Taigi, pasirinktas buvo Nibe VVM320 su integruotu vandens šildytuvu, vidiniu HBS-05 ir išoriniu bloku AMS 10-8 (8kW). Siurblys buvo nupirktas ir pastatytas/paleistas rugsėjo mėnesį. Pagrindinė pirmoji užduotis buvo džiovinti grindų betoną. Vandens šildytuvas pradėtas naudoti tik žiemą, prieš įsikeliant.

Įdomus momentas – Nibe negamina sau išorinių blokų. Nors užrašas ant bloko rašo „Nibe“, tačiau tai kuo tikriausias Mitsubishi „Made in Thailand“. Būtų apmaudu, jei Mitsubishi nebūtų vieni lyderių (ir kainors prasme) tarp ŠS gamintojų.

Atskira istorija galėtų būti apie pagrindą ir rėmelį/kojas išoriniam blokui, kurį meistravausi su suvirintojo pagalba. Montuotojai modulį pastatė ant kažkokių variklio pagalvių, kurias patys nupirko. Man pačiam tokio mazgo surasti nesisekė. Trūksta tik kondensato kanalizacijos, kuri ir šiuo metu nėra baigta.

Apskaita ir valdymas. Nors aparatas turi šilumos skaitiklį (seka, kiek pagamina), tačiau neturi elektros skaitiklio. Tad, norint suskaičiuoti realų COP’ą reikia įrengti atskirą elektros skaitiklį, ir rankiniu būdu sekti pagamintos šilumos kiekį. Gal kada nors.. Prijungiau jį dar prie interneto, patogu pasižiūrėti kas vyksta, kokia temperatūra paduodama į grindis, kokia vandens temperatūra šildytuve (nors vienas įdomiausių rodiklių – lauko temperatūra :). Beje, įjungus taupesnį režimą ir laikant ~40 laipsnių karštą vandenį su 180l jo labai nesunkiai galima pritrūkti. Todėl vandenį reikia laikyti karštesnį arba naudoti pakaitinimo grafiką (padidina nustatytu laiku). Karštas vanduo palyginus su šildymu kainuoja nedaug, todėl tiesiog laikau karštesnį.

Automatikos – termostatų kambariuose ir elektrinių pavarų neturiu, nes dar nesu pilnai įsitikinęs jų nauda. Prognozuojama prietaisų kaina ~1.5k€, kai dabar kelis kartus nuėjus į katilinę ir pataikius kreivę temperatūra nesvyruoja daugiau nei pora laipsnių. Tiesa, yra pora kambarių, kurie vėsesni, tačiau būtų galima išspręsti su kontūrų pareguliavimu. Katilas galėtų atsižvelgti į vidaus temperatūrą, tačiau vidaus temperatūros davikliai nėra pajungti (nors buvo keli komplekte).

Praėjus metams aktyvaus naudojimo, galiu drąsiai pasakyti, kad nesigailiu pasirinkęs būtent šį orinuką. Tačiau, jei reikėtų rinktis dabar vėl, tikriausiai rasčiau daugiau argumentų rinktis gruntas-vanduo. Apie aplinkybes, privertusias taip galvoti, teks greitu metu parašyti atskirą įrašą.

Su pilna apdaila, po metų naudojimo.

18 komentarai temoje “Šildymo tipo ir prietaiso pasirinkimas

  1. Didziausia problema su silumos siurbliai – laaabai trumpa garantija ir brangus remontas. Kaip statybos produktui, du metai yra niekas. Kiti turbut net nespeja isikelti ir normaliai pradeti naudotis irenginiu, kai baigiasi garantija:)

    1. Tas tiesa. Garantijos man liko geras pusmetis 🙂 Na, Alpha-Innotec duoda 5 metų garantiją, jei prijungi prie interneto ir leidi jiems prižiūrėti per atstumą. Bet vien dėl to pirkti būtent tą..

  2. Man ir vel akis bado aprisimo kaina 😀 pas save dariausi su lituojamais vamzdziais, tai kainavo tik „pajelnykas” ir vamzdziai su alkunemis. Bet tai kiek galima sutaupyt nama statant?.. 🙂 Neskubekit pirkt tu pavaru, siurblys pats kaip pavara, paduoda i grindis tiek kiek reikia ir nera tikslo kazkuri kambari sildyt ar saldyt labiau. Svarbu konturai panasaus ilgio ir keliauja toks pats debetas. O kad ten „skraido dulkes ir akis grauzia” ar „neina uzmigt nes per silta” pezalai tu, kur niekad neturejo sildomu grindu ir netures 🙂 pagyvensit isitikinsit 🙂

    1. To be fair, į aprišimą įėjo freono linijos įrengimas iki lauko po grindimis, išsiplėtimo bakelis, atrodo ir recirkuliacinis siurbliukas, na ir vamzdžiai.
      Dėl skraidančių dulkių – dažniausiai su taip manančiais nelabai yra ką diskutuoti. Pasiliekam prie savo ir judam tolyn 🙂

  3. Manau, kad naujam namui GKK tikrai nebėra toks patrauklus variantas. Gali suvilioti nebent kiek mažesnė kaina, jeigu abejose pusėse žiūrėsim į padorius gamintojus. Aš savo GKK kada nors išleidęs į pensiją taip pat į o/v žiūrėsiu. Bet tikiuosi negreit.

    Aišku du metai garantijos tai juokas pro ašaras. 5 jau rimčiau skamba. Nors ir mano GKK – alia 5 metai garantijos. Bet kai pažiūri, tai tik elektronikai. Likę metai metalui…

    Bus įdomu kada nors paskaityti, kodėl visgi geoterminis labiau vilioja po oras-vanduo.

  4. Rasot kad oras-vanduo gaunasi labai pabasiai kaip oras-vanduo. Jei gerai supratau jums kainavo vien sistema 6000 plius pajungimas 1000 ir turbut dar papildomos smulkemos sudaro daugiau nei 7000eur. Pasikeliau savo excwli ir sumum sumarum dujos man kainavo 3700eur. Tai yra dukart pigiau..

    1. Turbūt norėjote pasakyti „dujos kaip oras/vanduo”. Aš neabejoju, kad yra žmonių, pasistačiusių orinuką už apie 4000. Visokių yra siurblių, visokių yra ir dujų katilų bei įvedimo sąlygų. Jei reikia vesti keliasdešimt metrų metrų dujų vamzdžio (savo teritorijoje) pačiam, daryti projektą, jį tvirtinti ir t.t., kaina supanašėja. Žinoma, lyginti su brangesniais ŠS gal nėra labai sąžininga.

  5. Kas liecia Nibes inetegracija su Uponor, ten visiskas nesusipratimas. Kolega isjunge sia funkcija, o Nibe atstovai sake jog algoritmai nera isdirbtas….. Tai kaip ir nera normalios integracijos. Tiesa kas dar pas Nibe nepatiko, jog pas kolega labai taktuoja – dirba kaip on/off siurblys. Tikrai gerai moka moduliuoti Panasonicas, va galma mano monitoringe pasiziureti http://www.vorupe.eu

    1. Na, gal Nibės ne vienas modelis yra? Gal ne visi vienodai integruojasi. Kas link uponoro automatikos, tai man irgi nelabai galėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kiek gerai ten viskas veikia ir tiksliai ko galima tikėtis iš to „smatrixo”. Dėl moduliavimo – nesuprantu apie ką čia. Siurbliui nustatoma kiek laiko šildyti vandenį, ir kiek grindis. Jis dirba visą laiką, pagal poreikį keisdamas dažnį. Kad siurblys išsijungtų, turi visai nebereikėti šilumos, tai kažkas negerai su nustatymais gal, jei užkaitina ir po to reikia išsijungti.

      1. Itariu jog kolegos atveju jis pasirinko per galinga, todel taip idomiai ir dirba. Galetumete parodyti savo ŠS darbo rezima, pakanka daznio reiksmiu keliu paru laikotarpije. Turit tokia galimybe nes prisijunge prie interneto.

    2. Beje, grafanos dashboard’as gana įdomus. Panasonic’as ir rekupas tiek duomenų per api atiduoda? Ir pas jus oras smarkiai sausas, su tiek jau reikia apie drėkinimą galvoti 🙂

      1. Viskas nuiimama nuo elektros skaitliuko ir namuose esancio temperaturos ir dregmes daviklio. Rekupo atveju viskas nuskaitoma nuo rs232, kadangi tai paprastas ne entalpinis modelis, tai tokia prasta dregme ziemos metu. Ateityje keisim i kita modeli.

  6. Neissprestu problemos tam jusu draugui jei padidintu laipsniu skirtuma grindu atvesimo ir siurblio isijungimo?

  7. Dilema dėl Panasonico Aquarea 7kw ir Nibe (ACVM 270 / AMS 10-8)
    COP’as ant popieriaus pas Panasonica geresnis truputį. Sakai ne rodiklis? Aplink labiau Panasonica naudoja, bet irgi ne rodiklis. Realiai nerandu esminių svertų nei vieną nei kitą pusę 🙂
    Su Nibe servisu neteko rimčiau susidurt?

    1. Mano nibe kiek kitas modelis, tai negaliu lyginti. Man buvo svarbu, kad būtų vėsinimas, boilerio dydis reikšmingas, o cop’as.. tie skaičiai po kablelio tikrai nėra reikšmingi. Su servisu bendravau keletą kartų, nusiskundimų neturiu, atvažiuoja ir šeštadieniais.

  8. Mes irgi turim Nibe AMS10-8+HBS-05. Tik ne VVM320, o VVM225 (VVM225 žemesnis tūriai lyg ir tie patys). Įsirengėm liepos pabaigoje. Keli pastebėjimai. Turėjom malkinį katilą. Pavasarį prakiuro, bet kaip tik buvo paskelbtas gegužę APVA kvietimas teikti paraiškas kompensacijai. Pildėm su mintimi, kad įsirengsim Panasonic 7kw su integruotu boileriu, nes kažkaip pagal jų skaičiavimus 8 kw siurbliui kompensacija žymiai mažesnė (skirtumas apie 1200). Paramos suma beveik 3900. Be boilerio parama apie 2800 (jei neklystu). Kai jau gavom patvirtinimą apie kompensaciją, pradėjom kalbėti su santechniku. Panasonicas būtų kainavęs apie 4600, o Nibe 5200 (+montavimas 800) . Kažkaip atkalbėjo nuo Panasonico, nes jam mažokai vietos (lubos žemos, nes įrenginėjom rūsy) ir šiaip Nibe geresnė kokybė pasak jo. Kaimynai jau metais anksčiau buvo įsirengę analogišką Panasonicą, bet išlindo kažkoks gamyklinis brokas (bet greitai buvo pakeistas į kitą). Šitas dalykas gal irgi kiek atmušo nuo Panasonico. Tokių istorijų buvo ir daugiau. Vienintelis dalykas dėl Nibe glumino – galia. Šiaip jie visur skelbiasi, kad AMS10-8 galia 3,2-8 kw (ar kažkas tokio). Santechnikas kaip ir įtikino, kad turėtų tikti, nes 7 kw įeina į tą intervalą (buvo svarbu dėl paraiškos). Kai gavome jau patį siurblį, peržiūrėjau pridėtas specifikacijas: visgi AMS10-8 galia ne 8 kw, o 7 kw (Prated reikšmė). Dar pasitikrinau jų oficialiame tinklapyje, tikrai 7 kw. Kitų modelių reklamuojamos ir tikrosios galios irgi nesutampa (pvz., AMS10-12 galia ne 12 kw, o 10kw). Tai čia šitoj vietoj nesutikčiau su dokumentų tvarkingumu ir t.t. Buvo dar keli nesklandumai, tai kai atvyko APVA patikrinti, jie paminėjo, kad Nibe dažnai yra problemų su dokumentais. Kas dėl boilerio, tai apsimoka laikyti ekonomiškiausiame režime (apie 45 laipsnius). Kelis kartus po dušo (o mėgstu juos ilgus!) greitai nuėjau pažiūrėti, kaip pasikeitė vandens temperatūra. Skirtumas 1-2 laipsniai, nes iškart pradeda jį šildyti. Gal tik žiemą gali vandens trūkti, nors dar nebuvo taip atsitikę. Anksčiau su paprastu elektriniu boileriu būdavo, kad vandens pritrūksta. Bet šiaip viskas puikiai, tikrai patogu, jokių rūpesčių. Kur susitaupė pinigai, tai karšto vandens ruošime. Paprastai vasarą vien vandens kaitinimui išleisdavom apie 30-35 eurus per mėn. Su oras-vanduo ši suma ženkliai sumažėjo.

Komentuoti: Ramunas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.