Stogas: koks?

conv_dsc_8821Savo stogo pavadinti „stogu“ nelabai galiu, reikėtų labiau sakyti „stogai“, daugiskaita. Kas skaitė įrašą apie patį projektą, pastebėjo, kad namas perskirtas į du tūrius. Dėl reljefo ir dėl išplanavimo. To pasekoje turime du skirtingo dydžio šlaitinius stogus ir vieną nedidelį plokščią tarpe jų. Norint sumažinti maišaties bei palengvinti ir taip komplikuotą projektą, abu šlaitiniai stogai suprojektuoti vienodo 30 laipsnių nuolydžio, be stoglangių (nes ne mansarda), vienodos konstrukcijos (tos pačios gegnės ir žingsnis tarp jų).

Konstrukcija

Kaip minėjau abu stogai vidutinio nuolydžio – 30 laipsnių. Tai leidžia rinktis beveik bet kokią dangą. Taip pat stogas nėra pernelyg „smailus“, todėl nelieka didelės nepanaudojamos erdvės palėpėje (kurios nebus). Antras aukštas nėra mansardinis, šoninės sienos pilno aukščio.Gegnės 250x50mm, 4.1-4.3m ilgio, dėtos 60cm žingsniu, paliekant 55cm tarpus vatai (kuri standartiškai būna 61 arba 56.5cm). Gegnės dėtos ant klijuotų sijų, 160×320, ilgoji 12m sija jungta per daugmaž vidurį. Gegnės prie sijos turėjo būti jungiamos su mediniais 150×50 antdėklais, bet stogdengiai juos pakeitė metalinėmis plokštelėmis (suderinę su technine priežiūra). Taip mažiau vatos pjaustymo, o laiko taip pat. Stogo/gegnių montavimo planas:

conv_gegniu_planasconv_stogas1

Pirmo (didesnio) stogo plotas – 110m2, antrojo – 60m2. Taigi, sumoje 170m3 stogo ploto neskaitant plokščiojo.

Grebėstavimas ir plėvelės

Internetiniai šaltiniai nebuvo labai konkretūs dėl išilginių grebėstų („makaronų“) storio, radau vienoje vietoje, kad rekomenduotina dėti ne mažiau 3cm. Kiek žinau „pagal nutylėjimą“ stogdengiai deda 2.5cm, colinius. Lygiai taip pat ir mano darbininkai sakė, kad švaistau medžiagas darydamas 5cm „makaronus“. Taip nusprendžiau dėl kelių priežasčių: coliniai nebepataiko į rekomendacijas, techninė priežiūra irgi rekomendavo dėti 5cm, jau neskaitant, kad ir konstruktorius buvo taip nupiešęs. Vėliau radau labai gerai suformuluotą taisyklę U-wert programos patarimuose: „Rekomenduotinas vėdinamas tarpas tarp plėvelės ir stogo dangos yra 3cm, tačiau jei stogo nuolydis yra mažiau nei 40 laipsnių, atstumas tarp dangos ir plėvelės turi būti didesnis.“. Čia, aišku, norintiems užtikrinti gerą vėdinimą po mažiau intertiškomis dangomis kaip skarda ar šiferis. Kadangi gegnės 5cm storio, ėmiau 5×5 tašelius ir nesukau daug galvos. Skersiniai grebėstai – 100×22 kas 30cm, matmenis paėmiau iš skardos gamintojų rekomendacijų, čia klausimų nekilo. Dar reikės sutankinti (prikalti lentą į tarpą) vietose, kur bus dedamos užtvaros nuo sniego.

Difuzinės/priešvėjinės plėvelės sukėlė šiokį tokį pasimetimą. Gavau pasiūlymą dėti Ruukki (lenkų gamybos) arba Tyvek plėveles. Pradėjau ieškoti ir lyginti parametrus. Pagrindiniai – garo laidumas, ir tvirtumas įvairiais kampais (tempimo, vinies atžvilgiu ir pan.). Brangiausias (ir atseit) vienas geriausių variantų – Divoroll Universal 2S. Kodėl geriausias? Nes plėvelė stipriausia/atspariausia. Tačiau atradau koreleaciją tarp tvirtumo ir garo laidumo. Kuo tvirtesnė plėvelė, tuo mažiau laidi. Divoroll’io laidumas sd=0.03, kai pvz Tyvek Pro sd=0.02. Dėl kainos, ir efektyvesnio garinimo liko Tyvek Pro ir Ruukki 160 Fix  už labai panašią kainą. Ruukki „ant popieriaus“ lyg ir tvirtesnė, bet lenkiškas gamintojas EuroSystem bent man nežinomas, statybininkų nepatikrintas ir pirmą kartą matomas. Nusprendžiau nepirkti katės maiše ir užsakiau mūsuose jau standartinę Tyvek Pro su lipniu kraštu. Įdomus momentas, kad statybininkai, anksčiau naudoję Divoroll’į jo nebededa, irgi perėjo ant Tyvek’o. Ne visiškai tenkino efektyvumas (tikrai ne dėl kainos).

Danga

Stogo danga – skardos lakštai „classic“ profilio. Toks pasirinkimas grynai dėl estetinių sumetimų, tiek man, tiek architektui jis gražus ir tinka. Nemanau, kad yra juntamai didelis kainų skirtumas, tarp pvz. „classic“ ir skardinių „čerpių“ (prisipažinsiu – neskaičiavau visų variantų). Pasirinkimas buvo tik iš pačių „classic“ gamintojų. Galima imti lenkišką ar kokį pirmą kartą girdimą už apie 10-11 eurų, arba žinomą ruukki už ~14 eurų per kvadratą. Renkantis lakštinę skardą parametrai būna tokie:

  • skardos (plieno) storis
  • cinko kiekis (gramais per kvadratinį metrą)
  • padengimas
  • falco aukštis ir lakšto plotis

Pirmus du labai lengva palyginti: tai konkretūs skaičiai. Storis 0.5mm, cinko ne mažiau 275g/m2. Kur kabliukas? Tie skaičiai gali būti vienodi tarp gamintojų. Pvz. švediška, lietuvoje lankstyta skarda už €11 turi tuos pačius parametrus, kaip geriausias ruukki už €23. Pasigilinus paaiškėja, kad netgi visos ruukki linijos (po €12, €15 ir €23) turi tuos pačius parametrus. Tai kame brangumas? Ogi padengime. Jį sunku pamatuoti ar išreikšti skaičiais, kiekvienas gamintojas turi savo dangą. Ruukki tai išreiškia garantijos dydžiu – 50, 40, 30 metų funkcijai, arba 20/15/10 estetiniam vaizdui. Kiti gamintojai dažniausiai kukliai nutyli apie padengimą ar estetines garantijas. Mano pasirinkimas – Ruukki Classic (ne premium ir ne economy), priskiriamas 50/20 kategorijai, po ~€14 už kvadratą. Spalvos atskiriems stogams skirtingos, tamsiai pilka (grafito) mažesniam ir šviesiai pilka didesniam. Prie jų derinau ir langų rėmų spalvą.

Prieš klojant difuzinę plėvelę ir grebėstuojant buvo iš karto per viršų sudėtas šiltinimo sluoksnis tarp gegnių (25cm). Tačiau apie šiltinimą bus jau atskiras įrašas.

15 komentarai temoje “Stogas: koks?

    1. Juk rašiau prie „dangos“ – čerpės netinka prie namo projekto, negražu šiuo atveju.

  1. Daromas ne pigiausias variantas, tai ar vatos nesinorėtų storesnio sluoksnio?

    Beje, apie lenkiškas – kaip tik baiginėjam dėti klasiką Pruszynski. Pačios skardos kainą pavyko nusiderėti iki 7,36 Eur/kv. m.

    1. Vatos storesnio sluoksnio už 50cm? 🙂 Dabar sudėta tik tai, kas dedasi tarp gegnių, nes iš viršaus patogiau. Kiti sluoksniai dar laukia. Apie šiltinimą bus kitas įrašas greitu metu.

      1. Gamintojai. Garantija – 20 metų techninė, 10 metų estetinė (dažam).

  2. Siūlyčiau statybininkų nuomonę dėl medžiagų pasirinkimo laikyti tik rekomendacinio pobūdžio ir tik „lengva/sunku su X produktu dirbti” aspektu. Patirtis ne kartą parodė, kad jeigu statybininkai keikia medžiagas – reiškia su jomis yra sunku/sudėtinga dirbti; o giria tas, su kuriomis paprasčiau/greičiau einasi pats darbo procesas. Ir su medžiagų kokybe tai nekoreliuoja 🙂

    P.S. pats irgi pasirinkau Tyvek Pro plėvelę. Be lipnios juostos dėl to, kad bus dalis „šaltos” palėpės ir reikalinga geresnė „šaltosios” dalies ventiliacija. O ten, kur dėsis vata, suklijavau su standartine lipnia aliuminizuota plėvele

  3. Geriau brangi skarda negu pigi cherpe, sia vasara kaip tik atkreipiau demesi i stogus – brangios skardos pastovejusios 10+ metu atrodo lyg nesenai uzdeta, o pigesnes cherpes apaugusios samanom siaurineje puseje ir ten kur daug seselio, is toliau vaizdelis labai nekoks. Sudejus pliusus ir minusus, darbu kainas irgi pasirinkau gera skarda su sertifikatais ir garantijom (ne ruki).

    1. Samanoja betoninės čerpės ir labai greitai, ypač čerpių galai. Pats niekada nedėčiau skardos dėl visų jos minusų o ypač neadekvačios kainos. Nusipirkau keramines angobuotas čerpes už pigiau nei skardos kainą, atrodo kaip glazūruotos. Kaimynas tais pačiais metais dėjo betonines čerpes Zanda protector apie kurias ir aš svarsčiau ir kurios beje dar buvo brangesnės nei Tondach ir pas jį jau matosi kaip apsamanoję šaurinėje pusėje, nors nei medžių nei miško šalia nėra ir vos keli metai praėjo.

    2. Tada geriau beasbestinis šifer is. Kad ir kokia brangi skarda bebutu, I viena jos kvadrata sukasi penki varztai. Ir baisiausia, kad į bangos apacia! O tai reiskia, kad simto kvadratu stoge jus turite penkis tukstancius skylių . Skarda vasarą ikaista iki simto laipsniu. Tuo metu varztu tarpines gumytes sudega ir pradeda praleisti. Ir siaip kazin kiek gali laikyti ta tarpine gumyte patirianti tokius aplinkos poveikius !?

      1. Nežinau, apie kokią skardą čia kalba, ir kokias „bangas“, bet classic profilyje skardą tvirtina varžtas be jokios gumytės, ir jis pasislepia po kito lakšto valcu. Taip pat nesuprantu kaip tvirtinimas prie grebėsto varžteliu (net ne kiaurai) gali įtakoti stogo kokybę. Plėvelė juk 5cm žemiau. Dėl įkaitimo iki 100C drįsčiau suabejoti, skarda juk nebūtinai juoda, pvz. šviesiai pilką įkaitinti iki tiek reikia sacharos karščio, jeigu apskritai įmanoma. Ir šių argumentų net tikrinti nereikia – skarda (ypač classic profilis) net ir senoviškais montavimo būdais stovi ir vargo nemato, pilna laiko patikrintų pavyzdžių. O šiferis.. tiesiog negražus arba dažnai netinka prie namo.

  4. Sveiki, nagrinėjuosi Ruukki montavimo instrukciją ir pastebėjau tokį man keistą dalyką – plėvelei rekomenduoja leisti laisvai kaboti tarp gegnių – žemiausias taškas per vidurį gali būti iki 4 cm, jei tarkime įtemtumėm virvutę tarp gegnių. Ar jūs tiek daug laisvumo davėte? Kitas dalykas – kur pirkote stogo dangą, lietvamzdžius (jie irgi Ruukki?) ir Tyvek Pro plėvelę?

    1. Sveiki. Palikti laisvumą plėvelei tarp gegnių – būtina. Irgi radau instrukcijoje, ir statybininkai patvirtino, bei tikrai paliko kaboti, neįtempinėjo (nematavu ar tikrai 4cm). Nes gegnės vaikšto, ir įtempus tiesiog daugiau mažiau pačios gegnės suplėšys plėvelę. O su pirkimu, deja, negaliu nieko padėti. Aš rinkausi ir palyginimus dariausi iš kainų, rastų internete. Bet pirkau visą stogą, o ne medžiagas. Statybininkai patys pirko tiek plėveles tiek skardą, aš tik palyginau savo medžiagų sąmatą su statybininkų (tam pačiam stogui). Medžiagų kainos pas statybininkus sumoje buvo gal 30% mažesnės, jei ne daugiau. Matyt savi ryšiai ir tiekėjai. Čia kaip santechnikoje, meistrai ant tiek pigiau gauna medžiagas, kad už tą skirtumą vos ne visas darbas išeina.

Komentuoti: Ramunas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.