Tinkavimas

Tinkavimas vyko pavasarį, su mintimi – kai tik bus galima, tada.. O galima nuo maždaug +5C patalpoje. Elektrikams ne taip pasisekė, jie dirbo mažesnėje temperatūroje. Viena iš bėdų, apie kurią nepagalvojau (pats dabar nesuprantu kodėl) buvo tai, kad tokių galvotojų, laukiančių geros temperatūros, buvo daug. O aš pradėjau meistrų ieškoti per vėlai. Bandžiau kalbinti išgirtą Aliaus brigadą, tačiau dėl darbo kiekio jie galėjo tik gegužės pradžioje. Baiginėjosi 2017 metų Kovo mėnuo. Nors meistrai ir geri – jautėsi net iš pokalbio, bet mėnesio laukti nenorėjau. Pakalbinau kitus, dirbusius pas kitą statytoją-blogerį. Mano nuostabai, jie buvo visiškai laisvi – maždaug „tai pirmadienį galime atvažiuoti“. Gerai, man irgi tinka.

Atvažiavo, apsitarėme, grubiai apskaičiavome plotą, numatėme gaires galutinei sumai. Tinkavimas €8 už kvadratą, angokraščiai €12 už metrą. Dar prie manęs užsakė medžiagas ir nuo rytojaus tarė pradėti. Rytojus pasirodė įdomesni nei atrodė. Atvažiavęs radau kelias paletes su gipsinio tinko maišais. Ir vienas niuansas man juose nepatiko – tinkas buvo Knauf MP75L (leicht, nuo „lengvas“), o ne paprastas MP75. L variantas yra lengvesnis ir minkštesnis apie 20%. Lengvumas, savaime suprantama, statybininkams nėra įdomus, bet jis tuo pačiu ir turi 20% geresnę išeigą – su maišeliu MP75L ištinkuoji 20% daugiau, nei su paprastu. Kadangi kainuoja jie panašiai, tai reiškia tiesiog darbininkų pelną iš medžiagų. Man, savo ruožtu, išeiga nelabai įdomi, bet gipsinis tinkas ir taip minkštas, o dar minkštesniu tinkuoti – nelabai logiška. Kadangi paletės dar net nepraardytos, paprašiau darbininkų pakeisti tinką į MP75. Na ir prasidėjo trynimas.. Sienos labai aukštos, todėl reikia greičiau džiūstančio tinko, niekas atgal nepriima tų medžiagų, išeiga čia niekuo dėta, kietumas panašus, visiems iki jūsų buvo gerai ir taip toliau, ir panašiai. Aiškiai mano sprendimas buvo nepatogus ir gadinantis gyvenimą ar užsakymo pelningumą. Todėl – tinko rūšį reikia nurodyti tiksliai ir iš anksto. Nors nesu linkęs dirbti su nepatenkintais ar nekaip nusiteikusiais darbininkais, bet šį kartą nusprendžiau nesimėtyti ir užbaigti su tais pačiais. Leidausi į kompromisą, kad sienos iki 5m gali būti tinkuojamos su L versija, o paprastos žemesnės – su normaliu. Po kelių dienų radau kitas paletes, su kitu tinku. Šį kartą su tokiu, kokio reikia. Pakeitė visą, matyt ne tokios tos lubos aukštos, ir nelabai ta palyginamoji analizė ant gretimų sienų viliojo. Dėl viso pikto į procesą aktyviai įjungiau tech. priežiūrą. Pasirodo ne veltui.

 

 

 

 

 

Labai nemažą dalį tinkavime sudaro angokraščių apdirbimas. Mano angokraščiai kiek įdomesni – jie beveik visi iš dviejų medžiagų – blokelis ir medinis karkasas, ant kurio laikosi langas. Todėl angokraščių XPS klijuojamas ne plytelių klijais, kaip meistriukai bandė iš pradžių, o tam reikia naudoti poliuretano putas. Patys suprato, kad nesigauna, dar priežiūra pabaksnojo ir paskui padarė normaliai. Nors yra įvairių nuomonių apie angokraščio „apsiuvimą“ 2cm storio XPS plokšte, bet mano atveju angokraščiai platūs, skirtingos medžiagos, todėl papildomas šilumos barjeras ir išlyginimas atrodė logiškas. Tiesa, už patį XPS mokėjau atskirai, jis į tuos €12 neįėjo. Apšiltinimas kliuvo ne visiems langams, keliems tiesiog netilpo. Bus gera proga gyvenant patikrinti, yra skirtumas dėl to apšiltinimo, ar ne.

Tinką purškė aparatu, dirbo trise – keturiese. Apie 370 kvadratų sienos ir apie 100 metrų angokraščių ištinkavo per lygiai dvi savaites. Nesutrukdė net ir tai, kad vienas ar net du darbininkai kelias dienas sirgo. Pagalbiniai darbininkai pakankamai jauni, kas kėlė šiek tiek nerimo, bet iš esmės rezultatui tai įtakos neturėjo. Nors ir buvo nesklandumų pradžioje, bet padarė gerai.

 

Kodėl gipsinis tinkas? O kodėl ne? Na taip, prisipažinsiu, turėjau ir aš iliuziją nutinkuoti ir iš karto dažyti, apeinant glaistytojus. Bet tam reikia nusiteikimo nelygiai sienai su faktūra. Tinkuotojas iš karto pasakė – glaistyti vis tiek reikės du kartus prieš dažant. Niekas netrukdė taip daryti. Bet.. sienų norėjosi lygių-gražių, todėl finale jos ir glaistytos ir dažytos. Kitas aspektas – kietumas. Gipsinio (MP75) kietumas >2.5N/mm2, paprasto kalkinio tinko >3.0N/mm2 o gipsinio MP75L tik <2.0N/mm2. Proporcija kaip ir aiški. Daugiau duomenų, kur matosi ir išeiga:

Material
MP-75 (plaster)
MP-75L (plaster)
MP-75 Diamant (plaster)
KZ Maschinenputz (lime mortar)
Common Lithuanian lime plaster mortar
Flexural strength in tension
>1,0N/mm2
>1,0N/mm2
>2,5N/mm2
>1,7N/mm2
>1,5N/mm2
Compressive strength
>2,5N/mm2
>2,0N/mm2
>6N/mm2
>3,0N/mm2
>3,0N/mm2
Water vapor diffusion resistance factor
8
5
8
16
20
Thermal conductivity capacity
0,35W/mk
0,26W/mk
0,47W/mk
0,45W/mk
0,9W/mk
Consumption of material for 1 m2 when the thickness of the plaster layer is 1 cm
10,5 kg
8 kg.
12 kg.
15 kg.
16 kg.

Vienas įdomus momentas. Jei ieškosite oficialių duomenų apie tinko kietumą – bus gana sunku. Gamintojas tiesiog nurodo, kad atitinka tam tikrą tvirtumo kategoriją pagal tokį ir tokį standartą, bet pats standarto tekstas nėra viešas. Ir norint jį pastudijuoti reikia susimokėti. Aš šiuos duomenis radau šioje svetainėje, pats aprašymas panašus į oficialaus dokumento/instrukcijos ištrauką.

Nutinkuotos sienos iš pažiūros tikrai lygios, tiek žiūrint tiesiai, tiek liečiant. Visas grubumas pasimato pašvietus iš šono. Geriau panagrinėjus net matosi, kur dirbo skirtingi žmonės 🙂 (akivaizdu, kad katilinė buvo duota pasimokyti jaunimui..) Vis tiek, lyginant su kalkiniu tinku sienos daug lygesnės, netrupa, lengvai štrabuojasi net neturint spec įrankių, nebyra ir tikrai ne taip lengvai nusidaužo. Kaina nuo kalkinio skiriasi apie €1, kartais nesiskiria. Kitą kartą vėl rinkčiausi gipsą. Beje, sienos išdžiuvo maždaug per 2, visiškai – per 3 savaites.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

17 komentarai temoje “Tinkavimas

  1. O kuo aktualus tinko kietumas viduje? Gi ten nebus nei tokių baisių apkrovų nei daužymų..
    Suprantu dar kai tinko klasės aktualios tinkavimui lauke, bet viduj..

    1. o vaikučiai, kurie tikrina visko kietumą? o kriauklės nešimas ? atvejų milijonai. juk ant grindų irgi tik su kojinėm vaikštai, bet kažkodėl kietumas aktualus reikalas.

    2. TInko kietumas labai aktualus reikalas, pas mus tinkuota su MP75, tai tikrai jauciasi minkstumas, nesiau parketlentes, prisilieciau su kampuku – ikirsta duobe, vaikas su betkokiu kietesniu vaiku stuktelejo – matosi, atsiramsi i siena smarkiau su ziedu ar kumsciu – matosi 🙂

    3. Na, mano atveju buvo ta pati kaina ir minkštesnis tinkas arba kietesnis. Tokiu atveju, žinoma, geriau kietesnis. Šiaip nepastebėjau, kad MP75 būtų minkštas, ir lengvai įsidaužtų. Ir kopėčias ramsčiau, ir dirbant kliuvo, nieko. Gal nebūčiau pastebėjęs ir ant MP75L, nežinau.

  2. Aivarai jeigu vaikučiai nuspres patikrinti tinko kietumą tai patikėk – atlups ir cemento kalkių ir gipso+pva mišinį..Kriauklė vėlgi ne į tinką ankeruojama.. Čia tikrai ne tame bėda 🙂

    O kas liečia grindis – vaikštau su kojinėmis tam, kad kojų nepurvinti, o ne tam kad išvengt grindų suskaldymo.. Nemanau kad ir tu toks storas ir tankus kad generuotum kelių tonų į kvadratą spaudimą 🙂

    1. Grindų kietumas dėl baldų ir šunų. O vaikučiai gali plaktuku patikrinti ir kriauklės kietumą, nelygu kokie vaikučiai… 🙂 O šiaip tai špaklis ant viršaus dedasi, va į jo kietumą reikia kreipti dėmesį.

      1. Nu jeigu baldus dar galiu pritempt.. pakrauti spaudimą duoda..
        O bet tai .. šunys? 🙂 Kaip čia taip?

        1. Neteko turbūt didelio šuns turėt ir matyt, ką jo nagai gali padaryti medinėms grindims?

          O dėl tinko, tai nereik sureikšmint tokių dalykų individualiam name. Galima pagalvot, kad pas visus, pas ką gipsinis tinkas ant sienų, jos yra išdaužytos ir ištrupėjusios. Prisiskaito žmonės teorijų bei mitų visokiose supermamose ir komentuoja kur papuola.

  3. Jei nesunku pasidalinkite kontaktais ir kuriam mūsų kolegų darė.

    Jei reiktų rinktis Aliaus brigada po mėnesio ar jūsiškiai mėnesiu anksčiau, ką rinktumėtės dabar?

    1. Jei tada būčiau žinojęs, kad po tinkavimo bus pertraukėlė, gali būti, kad būčiau Aliaus palaukęs. Bet iš esmės, ištinkavo gerai, net vėliau atėję apdailininkai pagyrė. Gal tik montuojant angokraščius reikėjo į keletą dalykų labiau atsižvelgti ateičiai, bet čia visiems taip.

    2. Nepavyko rasti to blogo, kuriame radau kontaktą. Gal tiesiog bloguose radau tik Alių, o kadangi norėjosi gipsinio, Marių (864508869) radau FB.

  4. Ramūnai, matau pas tave yra tokių langų kur siena sueina su lango rėmu (4 foto). Šitų vietų nešiltinai XPS?
    Pas mane daug panašių vietų ir svarstau ar daryti su atkosais (kas būtų negražu) ar XPS pjauti kampu išilgai kad būtų platėjantis angokraštis. Bet jei taip daryt reikėtų visus langus taip pat ir kampu pripjovus XPS nebus gamyklinio rifliavimo, įdomu kaip dėl sukibimo su tinku? ir ar gražiai užtinkuotu juos išvis 🙂

    1. Labas. Pas mane buvo keletas probleminių vietų su angokraščių šiltinimu. Viena jų – blogai pamatuoti langai, ir paliktas per mažas tarpas tarp sienos ir rėmo. Tokiu atveju tas plonas XPS apskritai netilpo. Sprendimas? Nešiltinau tokių angokraščių apskritai. Aplink langą vis tiek vata iš lauko, o sandarumą užtikrina (turėtų užtikrinti) tinkas. Termovizijos dar neturėjau progos padaryti, tačiau planuose yra. Pažiūrėsime kiek įtakos. Statybininkai patys gana skeptiški tokio šiltinimo nauda.
      Dėl kibimo – pašiauštas XPS kimba be problemų.

  5. Sveiki, klausimas ne visai į temą, bet tikiuosi pagelbėsit.
    Namas – silikatinės plytos, apšiltinimas – 20cm polistirolas.
    Namo išorėje prie durų yra paliktas laidas (turbūt durų skambučiui) laidas kilpa (įeina ir išeina).
    Klausimas kaip tokie laidai būna pravesti?
    Ar tas laidas išlenda tiesiai pro plytas ir pro polistirolą? Ar jis kažkurioje vietoje išlindęs tarp plytų ir apšiltinimo buvo vedamas iš šios vietos?
    Noriu šioje vietoje sumontuoti šį tą, bet pro apšiltinimą prasigręžus į laidą nesinori pataikyti jei jis buvo vedamas ant išorinės sienos ir tik tada uždėtas apšiltinimas.

    Lauksiu komentarų
    Ačiū

    1. Sveiki. Pats su laidais turiu/turėjau odisėjų jungiant prietaisus, bet aš turiu nuotraukas kur laidai buvo pravesti po tinku (aišku nuotraukų, kaip visada, galėtų būti daugiau). Jei neturite nuotraukų ir nežinote kur kas pravesta – yra bendras supratimas (jei, aišku, vedė elektrikas). Visi laidai paprastai vedami viduje, po tinku, ir pragręžus sieną bei šiltinimą iškišami lauk. Bent aš taip tikėčiausi. Pats esu pravedęs porą laidų tarp apdailos ir šiltinimo lauko apšvietimui, bet čia labiau išimtis, kai taupant skyles į lauką sienoje laidus pašakoji iš vieno taško. Racijos vesti po putplasčiu nematau, nebent vesta tada, kai jau viduje viskas išvedžiota, ir yra tik nustatyti taškai, kur išeina į lauką. Norint nepragręžti laido nuomuočiausi prietaisą laidų aptikimui. Kur nepadaryta apdaila iki galo, vietoj tinko pragręžimo padarau skylę atsuktuvu ir gręžiu tik blokelį, kai saugu. Ne vieno laido taip esu išvengęs tankiai „aplaidintose“ vietose 🙂 Beje, „kilpa“ iškišama lauk tada, kai tai nėra galutinis taškas. Laidas eina tolyn, ir kabinant pritaisą reikia toliau einantį laidą prijungti prie to pačio. Kažkur turėtų kyboti dar vienas, palaidas laido galas.

Komentuoti: Ramunas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.