White Wedding

Ievos

Čia kaip aliuzija į Game of Thrones „Red Wedding“ epizodą. Reikalas tame, kad didesnioji dalis įsigyto sklypo (ir visa numatomų statybų vieta) apaugusi krūmais/jaunais medeliais. Kai prasidėjo pavasaris ir pradėjo viskas žydėt, paaiškėjo, kad didesnė dalis medelių yra slyvos. Jos per gerą penkmetį prisidaugino pačios per visą sklypą, nes sklypo gale buvo pora pasodintų.

Prieš darant topo nuotrauką, reikia išvalyti sklypą nuo nereikalingų želdinių, nes jei netyčia geodezininkas aptiks pakankamai didelių augalų, juos gali pažymėti kaip saugotinus želdinius ir jų kirtimui reikės leidimo. Kad mūsų daržas taptų beveik mišku mes visai nenorim, todėl ėmėmės pjūklų irgi kirvių. Dalį jaunų medelių, prisidauginusių šaknimis išrovėme/išpjovėme prieš porą savaičių. Kalniukas atlaisvėjo šiek tiek. Dabar atėjo eilė sklypo daliai palei kelią, kur ir turėtų stovėti namas. O ten baltai žydi slyvos.. Nelabai geras jausmas pjauti žydinčius medžius. Bet laiką pasirinkti sudėtinga, kai laisvi tik savaitgaliai, o popierizmą reikia judinti.
Todėl šeštadienį, tik atsikėlę, susiruošę, nuvažiavom nusipirkti trūkstamų pirštinių, maišų ir viso kito, papietavom ir iš karto, kokią 3ią popiet jau pradėjom egzekucijas 🙂 Slyvos storesnės, todėl darbas su pjūklu nebe toks greitas ir malonus. Daug daugiau pasitarnavo kirvukas, pabaigoje kombinavau netgi juos abu. Vakarop atvažiavo uošviai. Pradžioj tik palaikė morališkai ir pakepė dešrelių (pirmas maisto gaminimas toje vietoje!), bet paskui uošvis neatlaikė ir pasiėmė kirvuką. To pasekoje gerokai viršijome dienos planą, ir pabaigoje tik nešiojome medžius sukrovimui į krūvą. Viršplanis dar sąlygojo ir visišką fizinį nusikasimą, kitą rytą atsikėlėm kaip pagirioti.

Rezultatai:

  • praleista didžioji dalis dienos sklype;
  • susipažinom su vienu iš kaimynų, pats atėjo susipažint ir mandagiai pasiklaust planų (didelis namas, per sklypo galą, žemesnėje dalyje). O mes, kaip susitarę užmiršom jo vardą..
  • iškirsta daugiau nei pusė slyvyno ir sukrauta į anksčiau pradėtą krūvą
  • su rulete preliminariai pažymėtos sklypo ribos, kas 10 metrų sukaliau kuolelius. Pagal matavimą kampai gan gerai atitiko brėžinį – paskutinis žinomas kampas sutapo centimetrų tikslumu.

Biosfera

Dalis rezultato

Balandžio 17 – Lietuvos energetikų diena

Ta proga sugalvojau nuvažiuoti į Lesto išsiimti elektros prisijungimo sąlygų, kurių reikės architektui. Tokį prašymą galima paduoti ir lesto savitarnos svetainėje „Mano elektra“, bet šiuo metu pats tokio prisijungimo neturiu, todėl teko nuvažiuot į Vilniaus KAC laisvės prospekte (nuo gegužės 5os išsikelia kitur).
Likau nustebintas aptarnavimo. Kaip ir visur tokiose įstaigose stovi bilietukų automatai eilėms valdyti. Tik šiuo atveju prie jo dar stovi mergaitė, kuri pasiruošusi pasiteirauti kokiu klausimu atvykote, ir paspausti reikiamą pasirinkimą. Pats vos nepasirinkau klaidingo 🙂
Prie langelio pasitinko besišypsanti moterėlė, kuri paėmė dokumentų kopijas (registro išrašo apie nuosavybę, kadastrinių matavimų bylos), paklausė reikiamų klausimų ir netgi pakosultavo tais, kurių atsakymų nežinojau – kokio galingumo įvado reikės (kW) ir kas darys prijungimo projektą, jei tokio reiks (lesto, ar kitas rangovas). Pasirinkau 12kW kaip vidurkį, ir jei reikės projekto darys rangovas, nes lesto tai daro 100 dienų trečiosios šalys per mėnesį susikuka. Jei reikės projekto, kaina visur panaši – 150Lt už kilovatą (čia pagalvojau, kad būtų užtekę ir 10kW), plius už kiekvieną metrą (tiesa, nežinau nuo ko).
Dokumentų pridavimas su konsultacijom ir paaiškinimu kaip prisijungi prie naujos „Mano elektra“ paskyros užėmė apie penkias minutes. Visą kitą galėsiu pasižiūrėti internetu ar pašte, daugiau važiuoti manau nereiks. Sąlygos išduodamos per dešimt darbo dienų. Gegužės 5ą turėčiau jas jau turėti. Taip pat ši diena sutampa su spec. architektūrinių rekalavimų paruošimu iš savivaldybės (teoriniu).

Įžanga

Sveiki,

kaip matosi iš pavadinimo, šis tinklaraštis yra dar vienas namo statytojo žurnalas, kur iškraunamos visos idėjos ir bėdos, kamuojančios procese. Tokios rašliavos teoriškai gali būti naudingos kitiems statytojams, jei netyčia rastų įdomsnį sprendimą, ar tiesiog pasiklystų procese. Veiksmas vyksta 2014/15/16 metais, Vilniaus miesto ribose.

Esame nedidelė šeima, gyvenanti ir dirbanti Vilniaus centre. Butukas, savaime suprantama, nedidelis, ir pradeda darytis ankšta. Ieškojome butų aplink: senamiestyje, naujamiestyje, antakalnyje. Kainos neatrodė logiškos net pokriziniu periodu. Pusiau netyčia apžiūrėjome ir keletą namų antakalnyje. Taip savaime pradėjau domėtis iš ko ir kaip statoma, norėdamas įvertinti kokybę. Finale gavosi, kad naujas, pilnos apdailos namas kainuoja tiek pat arba mažiau, nei patrintas butas centre. Žinoma, buto išlaikymas porą kartų brangesnis ir ploto per pus mažiau. Nuo to momento į butus nebesidairėme, ieškojome sklypų (nes namo, kokio norime irgi neradome). Po beveik metus trukusių paieškų nusipirkome sklypą – tik dvigubai toliau nuo darbo (6km vietoj 3), vienuose iš antakalnio sodų. Bet apie sklypą kitame įraše.

Tada viskas ir prasidėjo..