2021 Planai

Išmintis kalbėjo vieno komentatoriaus žodžiuose – „Kai įsikėlė, nustojo rašyti“ 🙂 Manau, tai natūralus, ir tikėtinas scenarijus dažnam statytojui. Kai pradedi gyventi savo name, kuris atrodo visai nesenai buvo tik piešinėlis ir planas, po viso proceso perkratymo pereini į „užtarnautų rašymo atostogų“ fazę. Darbų yra, jie vyksta, keičiasi pobūdis ir prioritetai. Iš tiesų, mažiausiai galimybių rašyti yra prieš pat pabaigą, kai reikia žongliruoti apdailomis ir virtuvėmis vienu metu, kai sienos eina po lubų ir po grindų, bet dar kažko trūksta. Tuo pačiu – 2020 neatnešė nei vieno įrašo, nors viskas lyg ir buvo baigta. Kokie metai, tiek ir įrašų 🙂

Šiais metais toliau rašysiu įrašus chronologine tvarka, tik jie bus bent poros metų senumo. Tikslas – išlaikant seką pabaigti proceso aprašymą ir pasidalinti patirtimi. Taip pat, yra naujų planų šiems metams, kuriuos bandysiu aprašinėti „realiu laiku“:

  • Saulės baterijos ant stogo, kuris specialiai buvo projektuotas 30 laipsnių beveik į pietus.
  • Vejos laistymo sistema. Greičiausiai tai bus „pasidaryk pats“ variantas, nežinau tik kiek automatizuotas. Dar vienus metus laistyti rankomis nebenoriu. Reikia pradėti užsakinėti dalis iš kiniečių, kol dar laikas.
  • Vejos pjovimo robotas. Mano veja, jei taip galima pavadinti, būtų visai neblogas robotų bandymo poligonas. Sklypo sudėtingumu, įkalnių kampų įvairove ir statumu. Ir labai abejoju, ar ją visą galėtų apdoroti praktiškai bet koks rinkoje esantis robotas, net už labai neprotingą kainą. Taigi, esu tikras, kad darbo žoliapvovei ir trimeriui liks, bet plokštumas reikėtų automatizuoti.
  • Terasos pavėsinė, alia pergola (bet nevisai). Mažoji statyba ant statybos, projektas ir 3D brėžiniai jau yra, spaudimas iš suinteresuotų asmenų – taip pat.
  • Vaikų žaidimų namelis. Čia labiau „planas maksimum“. Plano/projekto dar nėra, tik idėja. Užsakovai užsiėmę indėnais miške ir knygų skaitymu hamake, spaudimo nėra. Žiūrėsim.

Viską padaryti per šiuos metus gana sudėtinga. Bet jei atostogavimas ir toliau bus apribotas, o motyvaciją palaikyti pavyks – viščiukus skaičiuosime per Kalėdas 🙂

Vandens įvadas

Įvadų būna visokių, tačiau mūsų namas turi tik du – (šaltą) vandenį ir elektrą. Elektra jau buvo pajungta elektrikų, liko įvesti vandenį.

Namas sodų bendrijoje, todėl, kaip ir reikėtų tikėtis sostinės gyventojui XXI amžiuje, miesto vandens, anei nuotėkų tinklų šalia nėra. Bendrija turi savo gręžinį, kuriuo ir naudojasi visi pastovūs gyventojai (jų koks 100, tikriausiai). Gręžinys 150m gylio, tad naudoja tą patį vandens telkinį kaip ir likęs miestas, tik siurblius prižiūrėt tenka patiems, ir nėra jokių filtrų.

Skaityti toliau „Vandens įvadas“

Šildomos grindys

Yra daugiau-mažiau du būdai išvedžioti vamzdelius šildomose grindyse. Pirmasis – pasikloji tinklelį, įjungi fantaziją, ir vedžioji, kartais pakrapštydamas galvą, ir pagalvodamas, kaip čia geriau padarius.

Aš rinkausi antrajį būdą, kuris susideda iš keletos etapų. Pirmasis – šildymo/vėsinimo projekto pasidarymas. Kadangi turėjau pažįstamą, dirbantį su šildymo ir vėdinimo sistemomis, gavau konsultacijų apie medžiagas, ir pagrindines klaidas. Primygtinai siūlė pasidaryti projektą, tačiau nedaryti projekto ir taip net nesvarsčiau. Nuo to priklauso šildymo sistemos efektyvumas, galimybės sureguliuoti temperatūras kambariuose ir pan. Šildymo/vėsinimo projektą užsakiau iš anksto. Darė gal mėnesį, kainavo berods tris šimtus. Nelabai gudrus žingsnis buvo tas, kad jei būčiau pirkęs medžiagas/darbus toje pačioje įmonėje, projektas būtų dykai.

Skaityti toliau „Šildomos grindys“

Šildymo tipo ir prietaiso pasirinkimas

Tikriausiai nėra šildymo temai abejingų statytojų. Aš taip pat į ją gilinausi nuo pat pradžių, tačiau kuo šildysiu net jau pradėjus statyti tvirtai nusprendęs nebuvau. Rašydamas apie šildymo ir vėdinimo tipą vis dar nežinojau, kuo šildysiu. Draugai ir pažįstami turėjo įvairių variantų – granuliniai katilai, šilumos siurbliai gruntas-vanduo, dujos. Aš svarsčiau keturias skirtingas sistemas, apibendrinus:

Dujos. Prietaisas kainuoja nedaug, tačiau reikia įvado, nemažai kainuoja projektas ir pajungimas. Bendra kaina panaši į oras-vanduo. Aukštatemperatūrė sistema, todėl šildant tik grindis yra ir labiau tinkamų tipų. Jautri dujų kainoms ir valstybiniams energetikos niuansams. Aptarnavimo praktiškai nereikalauja. Mano atveju buvo labai paprasta – dujų šalia nėra, ir neplanuoja būti.

Granulinis katilas. Palyginus nebrangus prietaisas – pilnai automatizuotas kainuoja apie pusę geresnio šilumos siurblio. Nereikia gręžinio (kaip geoterminiam) ar išorinio bloko, kaip oras-vanduo. Reikia kamino. Ir daug vietos kurui saugoti. Jį dar reikia kasmet pirkti, krauti. Granulių kaina keičiasi kasmet. Ir net automatizuotai sistemai kurą reikia užkrovinėti. Tai taip pat aukštatemperatūrė sistema, todėl nėra ideali šildomoms grindims.

Šilumos siurblys oras-vanduo. Priežiūros beveik nereikalaujanti sistema, susidedanti iš išorinio bloko lauke, ir vidinio bloko. Būna su integruotu vandens šildytuvu, arba atskiru. Kainos įvairios, nes jų taip pat yra keleto tipų ir galingumų. Paprasti „split“ tipo kainuoja nuo ~4 kiloeurų, padoresnio gamintojo apie 5-6. Yra dar efektyvesni, galingesni „monobloko“ tipo, su savo atskira kainų kategorija. Maitinama elektra, jokio įsikišimo ar aptarnavimo nereikia, išskyrus temperatūros sureguliavimą. Žematemperatūrė sistema, gerai tinka šildomoms grindims. Sunkiau bendrauja su radiatoriais, nors ir palaiko.

Šilumos siurblys gruntas-vanduo. Liaudiškai dar vadinamas „geoterminis“. Pats prietaisas/sistema kainuoja netgi kartais mažiau nei oras-vanduo. Bet reikia gręžinio (-ių), kurie pagal situaciją kainuoja dar kelis tūkstančius. Bene brangiausia sistema iš paminėtų. Taip pat maitinama tik elektra, nereikalauja jokio aptarnavimo, atspari išorės sąlygoms (pastovus COP/naudingumo koeficientas). Žematemperatūrė. Vasarą vėsinimas grindimis gaunamas praktiškai už dyką (oras-vanduo jungia kompresorių ir vėsinimo kaina panaši į šildymo).

Skaityti toliau „Šildymo tipo ir prietaiso pasirinkimas“

Paskirstyta lietaus kanalizacija

            Daugeliu atvejų decentralizacija yra gera idėja, ypač architektūrose, kurios nėra susijusios su statybomis. O statybose – autonominiai/decentralizuoti elektros tinklai, nepriklausomos šildymo sistemos ir save energetiškai aprūpinantys pastatai nėra dažnas dalykas, bet idėjos yra. Ir įgyvendinimas, atrodo, jau čia pat, už kampo.

Sutikite, lietaus kanalizacija nėra tas dalykas, apie kurį daugiausiai galvojama statant namą. Taip, atsiradus stogui ir lietaus nuvedimo sistemai klausimas iškyla natūraliai – „o vanduo iš šito vamzdžio eina… kur?“. Atsakymas – vanduo turi būti kanalizuojamas. Žinoma, gali būti ir saugomas laistymui, pvz, bet čia labiau išimtis nei taisyklė. Didelė dalis aplinkinių namų tokio dalyko kaip lietaus kanalizacija neturi apskritai. Vanduo bėga ant šalia esančios pievutės, į gretimą gatvę, ir betoninis latakas iki gatvės priimamas kaip visai teisingas sprendimas. Keliai prie mūsų namų prasti, duobės, balos, ir užpylinėti juos dar savo stogo vandeniu nekyla ranka. Todėl nusprendžiau, kad lietaus vandens surinkimą reikia pasidaryti. Skaityti toliau „Paskirstyta lietaus kanalizacija“

Juodgrindės ir grindų šiltinimas

Įrengus nulinę kanalizaciją kitas žingsnis yra grindų paruošimas ir betonavimas. Etapai keli – juodgrindės, apšiltinimas su vandens vamzdžiais, šildymo vamzdeliai ir galiausiai – pačios grindys.

Juodgrindės. Tai betono sluoksnis tiesiai ant smėlio (dažniausiai ~5cm), ant jo dėsis šiltinimas (putplastis). Žmonės jas daro, arba nedaro. Argumentai už:

  • apsaugo putplastį nuo graužikų ir kitų žemės reikalų
  • pagerina putplasčio savybes neleidžiant jam įgerti vandens iš žemės (sako kyla problemų skaičiuojant grindų šiluminę varžą, jei putplastis turi sąlyčio su gruntu)

Tiesą pasakius abu argumentai pakankamai kliba. Skaityti toliau „Juodgrindės ir grindų šiltinimas“

Nulinė kanalizacija

Pabaigus sienų tinkavimą perėjome prie grindų. Jų pakraščiuose ir kur reikia jau buvo pravesti vamzdeliai su pogrindine elektros instaliacija, signalizacija, tad reikėjo pabaigti su kitomis komunikacijomis – kanalizacija ir vandeniu. Čia ir prasideda triukai – kanalizacija turi būti žemėje po juodgrindėmis, o vandentiekis – šildymo sluoksnyje virš juodgrindžių. Todėl darbus reikia susiplanuoti taip, kad grindų betonuotojai ir šiltintojai įstotų laiku, tarp santechnikų darbų. Problemos čia nebuvo, nes samdžiau santechnikus, kurie buvo ne kartą dirbę su betonuotojais. Susitarė ir susiderino patys, kištis nereikėjo.

Taigi, sienos tinkuotos, grindys – smėliukas. Su santechnikais suderinau iš karto trejas sąmatas – nulinės kanalizacijos, vandens vidaus įvado ir šildymo vamzdelių. Kanalizacijos daryti vienos neapsiėmė, nes daryti tik tai neapsimoka. Sutarėme, pradėjo darbus, atvažiuoju, ir pradaręs namo duris randu tai: Skaityti toliau „Nulinė kanalizacija“

2017-ųjų derlius

Metams besibaigiant tiesiog savaime norisi „skaičiuoti viščiukus“, kitaip tariant pasitikrinti, ką metai atnešė ir kas buvo padaryta (arba nepadaryta). Jau metų pradžioje žinojau, kad 2017-us vadinsiu statybų metais. Nors darbai pradėti pačioje 2015-ų pabaigoje, ir „dėžutė“ išdygo per 2016-us, bet tempas ir mąstai buvo tikrai mažesni, nei šiemet. Metai prasidėjo bebaigiant kalti fasado lenteles. Iš išorės namas per šiuos metus praktiškai nepasikeitė. O viduje.. pradėjus nuo mūro ir smėlio vietoje grindų su elektra lauke, šiandien turime šildomą pastatą su baigtomis lubomis, grindimis, laiptais, visai įvadais, virtuve, dalimi buitinės technikos ir baldų, vėdinimo sistema. Chronologiškai: Skaityti toliau „2017-ųjų derlius“

Dailylenčių tvirtinimo stabdis

 Nuo paskutinio įrašo praėjo daugiau nei pusmetis, buvo nudirbta daug darbų, apie kuriuos dar reikės parašyti. Šiuo metu jau galima vadinti „finišo tiesiąja“, nes iki įsikėlimo likę darbai suskaičiuojami ant vienos rankos pirštų. Tai lubos, grindys, laiptai, santechnika ir durys. Virtuvės ir kiti baldai gaminami, artimiausiu metu bus montuojami, jų neskaičiuoju. Dažymas taip pat vienas jau padarytas, antras bus kaip paskutinis akordas. Grindys nupirktos, atvežtos, montuotojas laukia signalo. Laiptai (pakopos) užsakyti, su sumontavimu. Santechnika taip pat užsakyta, laukia plytelių klijavimo pabaigos. Durys.. dar neišrinktos, bet jų nelaikau esminiu trukdžiu įsikelti. Esminis trukdis yra kitas – lubos. Be jų nejuda nei grindys, nei laiptai. Sekant klaidžiais interjero idėjų vingiais, lubų prireikė medinių. Prisipažinsiu, ne mano tai sugalvota, bet vidaus apdailos stilius – nebe mano kompetencijų sritis. Aš atsakingas tik už inžinerinę dalį..

Skaityti toliau „Dailylenčių tvirtinimo stabdis“

Tinkavimas

Tinkavimas vyko pavasarį, su mintimi – kai tik bus galima, tada.. O galima nuo maždaug +5C patalpoje. Elektrikams ne taip pasisekė, jie dirbo mažesnėje temperatūroje. Viena iš bėdų, apie kurią nepagalvojau (pats dabar nesuprantu kodėl) buvo tai, kad tokių galvotojų, laukiančių geros temperatūros, buvo daug. O aš pradėjau meistrų ieškoti per vėlai. Bandžiau kalbinti išgirtą Aliaus brigadą, tačiau dėl darbo kiekio jie galėjo tik gegužės pradžioje. Baiginėjosi 2017 metų Kovo mėnuo. Nors meistrai ir geri – jautėsi net iš pokalbio, bet mėnesio laukti nenorėjau. Pakalbinau kitus, dirbusius pas kitą statytoją-blogerį. Mano nuostabai, jie buvo visiškai laisvi – maždaug „tai pirmadienį galime atvažiuoti“. Gerai, man irgi tinka. Skaityti toliau „Tinkavimas“