Norint bent daugmaž įtilpti į A klasės reikalavimus stoge šiltalo turi būti tikrai nemažai, nes reikia pasiekti varžą R = 10 (Arba šilumos perdavimo koeficientas U = 0.1). Jei skaičiuojant, kad stogas sudarytas iš gegnių nemaža dalimi, ir medienos varža nėra didelė, tada reikėtų ir šiek tiek daugiau šiltalo. Pradiniame šiltinimo variante buvau numatęs 50cm vatos (liamda 0.037):
- 25cm tarp gegnių,
- dar 20cm skersinio karkaso po gegnėmis
- garo izoliacija (plėvelė)
- dar 5cm po garo izoliacija (neva, kad apsaugoti garo plėvelę nuo pažeidimų).
Šis mazgas man visai nepatiko, nes tie 5cm vatos kaip ir perniek, ją pasiekia garas, drėks. Ir naudoti vatą karkase plėvelės apsaugai.. nelabai logiška. Todėl mazgą pakeičiau į:
- 25cm vatos tarp gegnių,
- 15cm vatos karkasas po gegnėmis ir
- 5cm aliuminizuota PIR plokštė, kaip šilumos ir garo izoliacija kartu.
Buvo minčių apskritai po gegnėmis dėti tik PIR plokštę (reiktų 12cm), bet tada stogas suplonėja tiek, kad plokštė iš vidaus net neuždengia mūrtašio. Stogo mazgas buvo padarytas atsižvelgiant į jo storį. PIR plokštės varža vos ne dvigubai didesnė nei vatos, todėl storio reikia beveik perpus mažesnio. Todėl paskutinius 10cm vatos keičiau į 5cm plokštės, varža sumažėjo, bet labai nežymiai. Garo izoliacija, mano galva, bus patikimesnė ir atsparesnė nei plėvelė. PIR plokštės su špuntu, susileidžia, o siūlės užklijuojamos aliuminizuota juosta. U-wert programėlė visai neblogai įvertino tokį mazgą (tiesą pasakius labai panašiai į standartinį, kur naudojama tik vata). Iš schemos matyti, kad mazgas ir šiltas, ir pakankamai sausas. Tiesa, apsauga nuo perkaitimo nėra ypatinga, taip pat nėra termomasės, bet stoge jos dažniausiai ir nebūna (nebent plokščias monolitas).
Yra ir kitas, labai kompleksinis sprendimas – PIR plokštė, padengta gipsu. Prisukai apatinį šiltinimo sluoksnį ir turi gatavas lubas. Jokio „profiliuko“, jokių papildomų gipso plokščių. Vienas dalykas tik neaišku – kai plokštė be gipso – siūlės užklijuojamos aliuminizuota juosta. O kaip jos užsandarinamos gipsu dengtos plokštės atveju? Ant gipso aliuminio neklijuosi, o į vidų įkišti neišeina. Ar užteks sanbdarinimui putų tarpuose? Kitas dalykas – ar ant medinio karkaso pavyks plokštes prisukti taip lygiai, kad tiktų luboms? Kol kas apsistojęs ties plokšte su aliuminiu + gipsas atskirai.
Kol kas visame stoge vata sudėta tik tarp gegnių – 25cm. Dedama buvo per viršų, prieš uždengiant plėvelę. Sako tik taip galima kokybiškai sudėti, ypač dalį, kuri liečiasi prie plėvelės. Trys sluoksniai prakeičiant: 10, 10 ir 5 cm. Antras, vidinis karkasas greičiausiai bus daromas pabaigus fasadą. Pasirinkta Knauf TP115 vata su liamda 0.037
Statybų procesas vėl stabtelėjo bent savaitei, nes trumpam pritrūkus medžiagų (dar viena liūdna istorija su mediena) statybininkai sugalvojo užbaigti kitą objektą ir iki šiol negrįžo. Pirmadienį žadėjo jau būti ir „varyti“.
Reiks čiut čiut statybininkams lazdų invaryt už neištikimynę. Tikėkimės sugryš blaivūs ir su gėlėmis:)
Lazdų kieme prikrauta ~8m3, laukia 🙂
Kodėl būtent Knauf TP115?
Būtent Knauf todėl, kad man patinka jų „ecose“ technologija, vata nebyra ir nedulka, kaip kad konkurentų. Tuo pačiu tikiuosi, kad esant galimybei jos mažiau pateks į vidų, metams begant ir sandarumui mažėjant (juk vis tiek dulkėjimas kažkoks yra). O TP 115 todėl, kad ji universali (tinkama ir stogui ir fasadui), plius, tai viena iš kelių vatų, kuri yra reikiamo 56.5 cm pločio. Šilumos laidumas vis tiek 0.037 (pagal kainą), tinka ir kitokia, jei plotis ir paskirtis tinka. Pvz. planuotas Unifit būna dažniausiai 1.2m pločio, ir tinka tik stogui. Sienom dar tiks TP 116, pliusas – hidrofobizuota, minusas – brangesnė. Liamda ta pati.
Aš pats irgi svarstau tarp akmens (paroc, rockwool) ir stiklo vatos (knauf, isover). Truputį neramina forumuose rasti pasisakymai, kad stiklo vata yra labiau įgerianti drėgmę, bei „skystesnė” nei akmens. Gal lyginti ar tikrai taip yra?
Mažiau skaityk kvailus forumus. Namą su stogu laikyti reikia ir neįgers drėgmės 😉 Prisigalvoja …
O šiaip visiškai jokio skirtumo. Visos vatos duoda savybes kurias deklaruoja. 99% priklauso nuo montavimo. Va paliks darbininkas kelių cm tarpelį ir to kvadratinio metro šiltumas kris 10% spėju.
Taip, A klasė yra iššūkis naujiems statytojams. Irgi labai sukau galvą kaip padaryt.
Minėti paskutiniai 5cm apsaugantys plėvę – ne beprasmiai. Galima ir daugiau dėti pagal STR, iki 15cm A klasei. Ir jie ne drėgsta, nereikia perdėti garų reikšmės. Blogai jie garai atsiduria ten kur 0C – jie kondensuojasi. O iki 30% – laisvai leidžiama.
Dabar PIR dėsi? Jame, spėju, laidų nevedžiosi 😉
O kaip gipsą tvirtinsi? Tiesiai prie medžio per PIR? Spėju, dėl medžio, gali pavažinėt, skilinėt. Na galima 60×26 profiliukus tiesiai prie medžio, per PIR prisukti.
PIR plokštės su gipsu nepigios ir skirtos tik renovacijai.
(mūsų 40cm sprendimas A-namas)
Lubų mazgas turėtų būti toks:
.
Lubų dalyje gali prireikti tik keleto laidelių apšvietimui, tarpe tarp karkaso prasives lengvai. Su vata juk irgi, po vata laidai, ne vatoje. Taip, realiai tvirtinimas per PIR į medį, bet nemanau, kad perskersuotas sauso medžio karkasas ženkliai vaikščios.
Tai, manau teisingas sprendimas A klasei. Vata+pir.
Tik klausimas, ar vaikščios/skilinės gipsas? Pamatysim 🙂
Aš taip palėpės vonioje dariau, kur aukščio reikėjo.
Pas mane 30cm gegnės + 5cm PIR + gipsas.
O pas tave, skaičiuoju, A klasės lyg neatitinka? Apie R=9. Nebent kokią geriausią vatą dėsi, tada gal bus tas formalus R10 😉
Taigi specialiai įdėjau U-Wert brėžinį su U reikšme. Liko tik padalinti vienetą iš 0.086, ir paaiškėtų, kiek ten tos varžos bus 🙂
ah taip, suklaidinai paskutiniu paveiksliuku, o aš neįdėmiai skaičiau 😉
Sakykit, o tas 15cm karkasas po gegnėmis remiasi į frontonus ar tiesiog kabo prikabintas prie gegnių?
Tiesą pasakius nežinau kaip jis bus montuojamas frontono atžvilgiu. Jo dar nėra, bus daromas, kai užbaigs fasadą.
Ačiū už greitą atsaką.
O konstruktyvo brėžinyje to nesimato?
Konstruktyve apie stogo sumuštinį matosi maždaug tiek, kiek posto pirmoje nuotraukoje. Taip išeina, kad konkretūs tvirtinimai (ypač nelaikančių konstrukcijų) yra nebe konstruktoriaus, o statybininkų reikalas.
Nors U-wert skaičiavimas atrodo logiškas, bet reikia skaičiuoti pagal Lietuvišką STR. Reišmė skiriasi, bet nepamenu į kurią pusę. Be to, nepamirškite surinkti tinkamas medžiagų deklaracijas, įvertinti visus koef., mažinančius varžą. Neturint deklaracijų, sertifikavimo ekspertai priskaičiuos vertes pagal STR, kurios gali būti mažiau palankos galutiniam rezultatui.