Fasadas kitaip

Tęsiame skyrelį „kitaip“. Tiesą pasakius būtent ši tema man yra mįslingiausia ir neišspręsta iki šiol. Kai namas buvo projektuojamas, nebuvo perdaug gilinamasi į medžiagas. Buvo svarbiau dermė prie aplinkos, išvaizda, estetika (na visi architektūros reikalai). Mes ir rinkomės, būtent vaizdą. Techninė dalis atėjo po to, priartėjus prie konstruktyvo darymo. Tada ir prasidėjo.. Domintis apšiltinimo būdais ir variantais, išsiaiškinau, kad apšiltinimo tipas diktuoja fasado apdailą, ir atvirkščiai.

Termomedis 1Mūsų projekte fasado apdaila – medis. Taip, tai nepopuliarus sprendimas, jau matau kaip visi šoka aiškinti, kad medis genda, reikia du kartus per metus dažyti, vienas vargas, pinigai į balą, ir panašiai. Todėl iš karto buvo planuojamas ne šiaip medis, o termomediena. Tai termiškai apdorotas, atsparesnis, stabilesnis medis, kuriam nereikia priežiūros ir dažymo. Na.. su sąlyga, kad jums tinka pilkos spalvos lentutės, tokios kaip mediniai takeliai prie jūros ant smėlio. Mums tokia spalva tiko ir patiko, nusprendėm, kad gerai derės prie mūsų pušyno. Termomediena brangesnė nei paprasta, bet atmetus dažus ir priežiūrą grožis pasirodė to vertas. Termomedis 2Vienas kolega, kaip ir daugelis forumuose, labai kritikavo tokį pasirinkimą (medienos apskritai), ir pasiūlė pasižiūrėti, kaip atrodo poros metų medinis fasadas. Konkretus variantas – menų inkubatorius Valakampiuose. Buvau prigąsdintas, kad atrodo baisiai. Pasidomėjus paaiškėjo, kad naudota ne šiaip mediena, o termomedienia iš vienos man rekomenduotos įmonės. Teko važiuot į Vaidilutės gatvę. Ir ką, padoriai tas medis atrodo, kaip ir tikėtasi. Aišku, šviežiai apkaltas jis atrodė visai kitaip, rusvas, blizgantis. Dabar tiesiog matosi kaip blunka, ir liejasi į aplinką. Vienintelis man užkliuvęs momentas – gerokai didesnis patamsėjimas pažeme, nes terasa suleista su fasadu be tarpo. Ryškiai vandens lentų galai gauna daugiau, nei reikėtų. Bet montavimo instrukcija nurodo palikti 20 cm nuo žemės, kad negautų lietaus vandens, ko čia nebuvo laikytasi. Po apžiūros likau prie nuomonės, kad mums toks fasadas tinka. Bet.. tai dar nieko nereiškia. Skaityti toliau „Fasadas kitaip“

Sklypas

Paskaitęs kitus blogus prisiminiau, kad nieko nerašiau apie sklypą. Pradžioje norėjau rašyti alia patarimų kaip pirkti, bet radau keliose vietose vos ne pažodžiui parašyta kaip norėjau. Pavyzdžiui, pas Gulbinų namus. Ten net sklypo plotas ir forma atitinka, tik orientacija kita 🙂

Vaizdas dar sklypo riboseTodėl parašysiu, kuo mūsų sklypas „kitaip“. Kaip tikriausiai jau skaitėte, yra keli svarbūs faktoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti perkant sklypą: vieta, vieta, vieta, forma, komunikacijos, dokumentai. Trumpai tariant reikia pirkti geroje vietoje (arti miesto), su geru susisiekimu, pageidautina ne soduose (dėl sklypo dydžio), su įvesta elektra/vandeniu/dujomis, taisyklingos formos ir lygų sklypą su padarytais kadastriniais matavimais.

Skaityti toliau „Sklypas“

Atsibudo..

Mano nelaimei. Paskambino lesto vadybininkė pora dienų nuo projekto pridavimo, paprašė statybos leidimo. Pabandžiau mėtyt pėdas su ta pažyma iš savivaldybės. Nusiunčiau ją nuskanuotą el. paštu. Tylu. Nežinau, geras ženklas, ar blogas. Jaučiu, kad vis tik teks sulaukti to statybos leidimo.

Kelios pastabos apie lesto tvarką: elektrą galima įsivesti ne tik į namą, bet į visą eilę pastatų: sodo namelius, ūkinius pastatus, sandėlius, etc. Jie visi turi būti registruoti, į neregistruotą lauko tualetą nepavyks. Taip pat, jei prašymas pateikiamas ir projektas daromas į daugiau nei vieną sklypą, statybos leidimo nereikia. Tai mažne vienintelis mano matytas būdas atsivesti elektrą į tuščią sklypą be registruotų statinių ir statybos leidimo. Manau taip elektra aprūpinami sklypai, kuriuos praduoda su elektra.