Pamatai baigti

laiptinės langasPaskutines dvi savaites statybose vyravo ramybė. Pirmas etapas baigėsi pamatų užpylimu ir kolonos pagrindo išbetonavimu. Pamatai, kaip ir planuota, gavosi gana sudėtingi ir brangūs. Nei pirmas, nei antras faktas, žinoma, nenustebino. Sąmatos buvo sudarytos teisingai, tik reljefo ypatumai šiek tiek ištempė grafiką. Tačiau išties gana retai darant pamatus padaroma ir patalpa su perdanga bei langu 🙂 Gaila, kad iš katilinės/rūsio ne visada toks mielas vaizdas bus. Skaityti toliau „Pamatai baigti“

Užšalimas ir atlydys

Būsima laiptinėDarbai sustojo iš karto po švenčių. Tarpušventyje statybininkai dar bandė užpylinėti haus   blokelius, bet kai naktį pranešė -8 ir daugiau, techninė priežiūra iškart suskambino ir sustabdė darbus. Jei būtų statybininkų valia, mačiau norėjo rizikuoti ir betonuoti, kai dieną buvo apie -5. Alia, betonas su spec priedais. Gal tiek to.

Pradėjo snigti, visi susirinko karučius, uždengė sumontuotus blokelius (kad neprisnigtų į vidų) ir išėjo atostogauti. Mes nuvažiuodavome pažiūrėti kaip gražiai kalniukas apsnigęs, dar pačiuožėm nuo aplinkinių trasų. 2016-ųjų sausis iš esmės buvo šaltokas. 10 ar 15 minuso buvo normali temperatūra. Bet tik sausis. Atšilo jam dar nesibaigus, ir nuo 25-os, praėjus mėnesiui nuo sustabdymo, darbai atsinaujino. Esminis darbas – užbetonuoti visus pamatų blokelius. Tai padarė per pirmą savaitę. Dar spėjo sumūryti mažą katilinės sieną su langu iš arko blokų. Šią savaitę buvo nuteptas pamatų perimetras bitumine mastika, paruoštas paviršius hidroizoliacijos lydymui. Taip pat turėjo būti išpildytas vienas sudėtingesnis mazgas, kur jungiasi arko siena su haus, vienoje ašyje. Tam buvo išlietas monolitas, surištas su perdanga, tuo pačiu užbetonuojant dalį arko blokelio. Galutinis sprendimas ne visiškai sutapo su konstruktoriaus rekomendacija įbetonuoti varžtus į haus sieną, paskui su jais pritraukti monolitą, bet dabartinis sprendimas atrodo patikimai, o ir priežiūra nesipriešino. Antradienį buvo suklijuota dalis šiltinimo iš vidaus. Vakar pajudėjo hidroizoliacija, buvo sumontuoti klojiniai perdangai. Tikriausiai ketvirtadienį perdanga ir buvo užlieta. Skaityti toliau „Užšalimas ir atlydys“

Pamatai 3: pirmieji pakeitimai

kasimas Praeitą savaitę kasimas įgavo pagreitį. Vienas iš nemalonių šalutinių efektų – nebebuvo kur dėti iškasto grunto. Teko išvežinėti po €100 už mašiną. Reikėjo 5 mašinų.. Priestato pamatus sumūrijo (tikriau – surinko) ir užliejo betonu. Tą patį padarė ir su dalimi svetainės pamatų.

Berenkant dvi eiles haus blokelių svetainės pamatui išaiškėjo dar vienas nemalonus momentas – topo nuotrauka nebuvo padaryta labai tiksliai toje vietoje, greičiausiai tai įtakojo tuo metu ten dar augę krūmynai ir sunkus priėjimas. Skaityti toliau „Pamatai 3: pirmieji pakeitimai“

Pamatai 1: žemės darbai

Kalno lyginimas

Darbų pradžios laukėme tiek ilgai, kad net patiems atrodė nelabai realu, kad čia kažkas prasidės. Tai draugai, tai kaimynė kokia klausė „na, tai kada, ar jau?“, o vis keldavosi tolyn. Statybininkai užgaišo dar savaitę – dėl lapkričio liūčių nespėjo baigti kito objekto. Bet.. nuo pirmadienio (gruodžio 7) darbas verda. Vakare atvažiavęs neberadau namo vietoje augalinio sluoksnio ir šalia stūksojo 3 metrų aukščio kalnelis. Tai pat buvo išvežti du metus kaupti iškirsti vaismedžiai. Vakar nužymėjo pastato ašis, ir šiandien jau kasė tranšėjas viršutinei pamatų daliai. Skaityti toliau „Pamatai 1: žemės darbai“

Nuo kalbų – prie darbų

Vakar susitikau su rangovu (arba kitaip – darbų vykdytoju). Aptarę sąmatą iki smulkmenų priėjome bendro sutarimo dėl visų punktų, ir pasirašėme sutartį. Avansas sumokėtas, darbai prasideda 48-ą, na blogiausiu atveju 49-ą savaitę (kaip orai leis). Būtent čia yra tas momentas, kada kelio atgal nebėra, parduoti sklypo ir atsisakyti namo idėjos nebeišeis, nepatiriant nemenkų nuostolių. Tai puiku, pagaliau prasidės realūs darbai! Skaityti toliau „Nuo kalbų – prie darbų“

Pamatai: hidroizoliacijos dilema

Pagaliau pradėjau aktyviai bendrauti su statybininkais. Nustatėme darbų apimtis pirmam – šių metų – etapui. Jis apims visus pamatus, ir katilinę, kuri bus pusrūsyje, ir yra praktiškai suformuota pamatinių blokelių. Dėl to bus ir viena monolitinė perdanga bei langas.

Po darbų nustatymo reikia patikslinti sąmatą, pasirašyti sutartį ir pradėti. Tai gali nutikti jau po savaitės! Tikslinant sąmatą iškilo keli klausimai. Konstruktyve pamato detalė sukėlė klausimų statybininkui dėl hidroizoliacijos. Pamatai, kaip žinia, pas mus juostiniai paviršiniai, surenkami iš haus blokelių ant monolitinio pado. Kadangi polių nėra, galima visą pamatą apšiltinti nepaliekant šalčio tiltų. Šildoma XPS – ekstrūdiniu polistirenu, kuris atsparus drėgmei ir mechaniniam poveikiui (vidinei daliai naudojamas EPS100). Bet sprendime įpaišyti net du hidroizoliacijos sluoksniai – ruloninė dviejų sluoksnių hidroizoliacija tarp rostverko ir XPS šiltinimo, taip pat ir drenažinė hidroizoliacija „korys“ išoriniame XPS sluoksnyje. Žodžiu, detalė atrodo taip: Skaityti toliau „Pamatai: hidroizoliacijos dilema“

Geologijos ataskaita ir konstruktorius

Geologiniai tyrimai buvo padaryti dar sausio 12ą. Tik padarius tyrimą ir einant atsiimti ataskaitos paaiškėjo, kad geologų ofisas visai netoli mano darbo, visai maloni smulkmena, sutaupė pusvalandį. Tą pačią savaitę buvau pats susitikę su konstruktoriumi, aptarėme likusius klausimus – pamatus, sienų tipą ir šiltinimą, stogo konstrukciją. Pamatams rimtai pradėti reikėjo geologinių tyrimų, todėl tik juos gavęs iš karto nuvežiau konstruktoriui. Tada sutarėm ir dėl finansinės dalies, pasirašėm sutartį. Terminas – kovo 15ą (du mėnesiai). Šiuo metu liko tik pora savaičių, jau esu gavęs pamatų ir perdangų schemas. Atrodo neblogai.

Pamatai: geologiniai tyrimai

Norint pasirinkti pamatų tipą reikia atsižvelgti į keletą dalykų. Visų pirma tai – grunto tipas ir sudėtis pamatų vietoje. Tam tikro tipo pamatų negalima daryti vien dėl esamo grunto. Dažniausiai naudojami trys pamatų tipai:

  • Gręžtiniai (poliniai). Patys populiariausi. Taip pat tinka beveik bet kokiam gruntui, skiriasi tik poliaus (gręžinio) gylis. Turi vieną esminį minusą – rostverkas statosi tiesiai ant polių, ir kiekvienas polius tampa šalčio tiltu, nes padoriai apšiltinti pačio poliaus neišeina.
  • Juostiniai. Retai pasirenkamas variantas. Tačiau nereikalauja gilių gręžtinių polių, todėl atraminius taškus galima efektyviai apšiltinti ir išvengti tiesioginių šalčio tiltų. Negalima įrenginėti esant tam tikrai grunto sudėčiai (esant piltiniam gruntui, aukštam vandeniui, ir t.t.). Preliminariai planuoju rengti šį variantą, būtent dėl apšiltinimo galimybės. Taip pat konstruktorius jau turi paruoštą ir atidirbtą sprendimą apšiltinimui.
  • Plokštuminiai. Praktiškai egzotika, naudojama tik pasyvių ir pusiau pasyvių namų entuziastų. Idealus variantas norint užtikrinti šalčio tiltų nebuvimą. Gruntui nėra taip jautrus, bet tam tikrais atvejais pakankamai neekonomiška įrenginėti. Dar vienas iš minusų – rengiant pamatus reikia įrengti visas komunikacijas grindyse – vamzdynus, elektrą, šildymą. Būčiau visom keturiom už šį variantą, bet namas bus statomas įkalnėje, su aukštais 1-1.5-2, todėl gautusi labai komplikuota sistema, todėl dar brangesnė.

Skaityti toliau „Pamatai: geologiniai tyrimai“