Fasado apdaila termomediena

Viename iš senesnių įrašų kontempliavau apie fasado apdailos medžiagas ir nuo to priklausomus sprendimus. Pagrindinė išvada, kuri atėjo tik vėliau, viską susumavus – fasado apdaila diktuoja sienų šiltinimo sprendimus. Siekiant idealaus sandarumo greičiausiai reikėtų visą namą (arba bent ženklią dalį) apipurkšti poliuretano putomis ir tinkuoti. Bet mes pasukome link pradinės namo išvaizdos idėjos – medinio fasado. Tai lėmė mineraline vata šiltintą, vėdinamą fasadą, aprašytą šiltinimo įraše. Ant vatos karkaso lengvai montuojasi tašeliai dailylenčių tvirtinimui, taip pat tai šiek tiek palengvina langų montavimą. Skaityti toliau „Fasado apdaila termomediena“

Sienų šiltinimas

conv_2016-10-08-15-11-36 Padarius pradinį stogo variantą (gegnės, šiltinimas tarp gegnių, difuzinė plėvelė ir grebėstai) eilė atėjo gana atsakingam etapui – fasado šiltinimui. Šią temą gvildenau teoriškai, dar neprasidėjus statyboms. Atėjus laikui suskaičiuoti sąmatas ir apsispręsti, aplinkybės ir racionalus protas privertė atsisakyti eksperimentų, paliekant patikrintą sprendimą – šiltinimą vata vėdinamame, mediniame karkase. Vienintelis įdomumas lieka šiltalo storis – 30cm.

Dvidešimties centimetrų fasadą (standartinė B klasė) galima daryti įvairiais būdais. Jis pakankamai lengvas, kad būtų galima 10cm patraukti nuo sienos (kampų pagalba), pačios karkaso lentos gali būti ne tokios storos ir panašiai.

30cm – jau A klasės vertas storis, bet dėl to storio karkasas smarkiai pasunkėja, reikia tvirtų laikančių konstrukcijų. Skaityti toliau „Sienų šiltinimas“

Stogo šiltinimas: mazgai

conv_stogo_mazgasNorint bent daugmaž įtilpti į A klasės reikalavimus stoge šiltalo turi būti tikrai nemažai, nes reikia pasiekti varžą R = 10 (Arba šilumos perdavimo koeficientas U = 0.1). Jei skaičiuojant, kad stogas sudarytas iš gegnių nemaža dalimi, ir medienos varža nėra didelė, tada reikėtų ir šiek tiek daugiau šiltalo. Pradiniame šiltinimo variante buvau numatęs 50cm vatos (liamda 0.037):

  • 25cm tarp gegnių,
  • dar 20cm skersinio karkaso po gegnėmis
  • garo izoliacija (plėvelė)
  • dar 5cm po garo izoliacija (neva, kad apsaugoti garo plėvelę nuo pažeidimų).

Skaityti toliau „Stogo šiltinimas: mazgai“

Stogas: laikančios konstrukcijos

conv_dsc_8776 Paskutines dvi savaites judėjo stogo montavimo darbai. Savaitės pasitaikė neįpatingos – šventinė diena, po to lijo porą dienų, plius praeitą penktadienį statybininkai turėjo skubių darbų kitame objekte. Visumoje – gegnės sudėtos. Vienu metu statybininkai praleido pro akis gegnių montavimo brėžinį, ir priskaičiavo atstumų „iš akies“. Taip netinka, todėl jau prikaltus kampus reikėjo perkelti kur reikia. Papildomos skylės nepatinka, bet ką daryti.

Skaityti toliau „Stogas: laikančios konstrukcijos“

Mediena statybai

conv_dsc_8597 Atėjo laikas pradėti trečią etapą. O etapas, kaip žinia, prasideda nuo sąmatos suderinimo su statybininkais. Priekaištų dėl darbų kokybės savo statybininkams šiai dienai neturiu, bet dėl kainų kartais kyla rimtų klausimų. Stogo sąmata kol kas didžiausia iš visų trijų etapų. Ją panagrinėjus paaiškėjo, kad planuojama pirkti medieną, ir ją impregnuoti vietoje. Brangiausias dalykas, kaip žinia, yra rankinis darbas, todėl tas impregnavimas sudaro visai nevaikišką sumą. Todėl nutariau išsiaiškinti, kiek kainuoja nusipirkti jau impregnuotą ir antipirenu padengtą medieną (aišku džiovintą ir kalibruotą). Norint sužinoti kainą, reikia paruošti užsakomų detalių sąrašą. Va čia ir prasidėjo galvos skausmas.. Konstruktorius nurodė tik laikančias konstrukcijas žiniaraštyje – gegnes, mūrlotus, sijas. Jokių grebėstų, nei išilginių nei skersinių. Logiška, nes tai priklauso nuo dangos. Dalį išknisau iš ruukki montavimo instrukcijos, bet jiems rūpi tik grebėstai (skersiniai), kuriems rekomenduoja tokį egzotišką matmenį 100×22 mm. O kokio dydžio turi būti išilginiai grebėstai (dar vadinami „makaronais“)? Kažkur radau, kad aukštis ne mažiau 3cm, o plotis pagal gegnę (5cm). Standartiniai gaminiai būna 5x5cm, gal tokie geriau? O koks reikalingas abiejų grebėstų ilgis?  Su mūrlotais taip pat klausimas. Jie tokio nevaikiško ilgio – 11.7 ir 6.4 metro. Be to, stogai tai praktiškai du dvišlaičiai, todėl ir du rinkiniai detalių. Laikančiąsias stogo sijas reikia daryti vientisas ir klijuotas, o kaip su mūrlotais? Gal juos galima pvz du po 6m vietoj beveik 12os vientiso? Varžtai iš žiedo kas 1.5 metro, tai kiekvienam po 4 tektų. Skaityti toliau „Mediena statybai“

Medžiagiškumas

Pagrindinis klausimas lieka sienos. Iš ko? Visai patiko ICF sistemos (liktiniai klojiniai), daug apie jas skaičiau. Amerikiečiai pagrinde aptarinėja dvi alternatyvas – karkasą arba ICF. Jie pratę prie karkasinių lengvų statinių, tai ICF atrodo kaip pastatas – tankas. Neprapučiamas, neperšalamas. Mūsuose pasirinkimų yra daugiau. T.y. 4 rūšių blokeliai, ICF ir.. plytos. Pats plytų ir nesvarstyčiau, bet matau vis dar statant, ir statybininkai kai kurie rekomenduoja, neišsiaiškinau kodėl. Visais atvejais vienas dalykas išlieka pastovus – šiltinimas. Nesuradau argumentų prieš polistirolą. Konkrečiau – neoporą. Taip, brangesnis už paprastą baltą, bet ir pranašesnis. ICF sistemą tai išspręstų vienu šūviu. Namas surenkamas, užbetonuojamas, vuala. Šiltinimas yra, monolitas su didele termo mase yra. Dedi stogą ir turi dėžutę. Labiausiai nepatinka šiltinimos sluoksnis iš vidaus, mikroklimato požiūriu. Visa kita išsprendžiama. Nors, priklauso nuo sistemos. Esminis klausimas – kainos skirtumas tarp tradicinių technologijų, t.y. blokelių. Skaičiuojant irgi reikia nepasiklysti, nes į blokelių kainą reikia įskaičiuoti mūrijimą, skiedinį (klijus atskirais atvejais), apšiltinimo medžiagas, jų klijus ir tvirtinimą. ICF atveju tai tik pati medžiaga, surinkimas ir užbetonavimas. Greitis nėra svarbiausias kriterijus, bet plytų atveju tai gali ir atbaidyti.

Renkantis blokelius situacija nekokia – visi turi minusų:

  • Akytbetonio (dujų silikato) labai geria drėgmę, o per statybas lietaus neišvengt. Dėl to praranda tvirtumą, labai ilgai ta drėgmė neišsivaikšto.
  • Keramzito blokeliai pliusų turi nedaug. Minkščiausi, reikia daug armatūros sutvirtinimui, nepatikima, jautru brokui.
  • Keraminiai. Pagrindinė bėda – šilumos/šalčio ciklų kiekis. Dažniausiai jie gali „pergyventi“ 25 ciklus neprarasdami savybių. Grubiai tai 25 metai, ir tai tik deklaruojama, kas žino kaip yra realiai?. Jie su oro tarpeliais viduje, būna įvairių storių. Tvirtumo požiūriu irgi nėra čempionai, sunkiau apdirbti.
  • Silikatiniai blokeliai. Patys tvirčiausi, ilgaamžiškiausi, bet patys šalčiausi ir sunkiausi. Jų atveju šiluminė varža praktiškai nesiskaito, viskas gula ant gležnų šiltalo pečių. Jo tiesiog reikia daugiau, o norint pasiekti reikiamą varžą su vienu sluoksniu gali tapti problematiška.
  • Durisol’is. Apskritai tai įdomus daiktas. Prie blokelių nelabai net priskirsi, nes tai irgi yra liktiniai klojiniai. Tik ne taip gerai susikloja kaip ICF, ne tokie tikslūs, ir blokelio sandara nevienalytė – skirtingose vietose skirtingos medžiagos. Per daug minusų ir klaustukų.

Kainos ne taip lengvai pasiduoda skaičiavimui, nes jos dažniausiai būna kubais, o sienos skaičiuojamos kvadratais. Plius ne visi blokeliai vienodo storio, ir iš kubo išeina nevienodas kvadratų kiekis, jau nesigilinant į siūlių storius ir pan. Kainos šiai dienai svyruoja nuo šiek tiek virš 200 iki 300 su trupučiu už kubą. Mūrijimas apie 130Lt už kubą. Apie ICF kainas dar neturiu žalio supratimo. Gavus kažkokius brėžinius reikės eiti kalbėtis su statybininkais, skaičiuoti kadratūras ir sąmatas. Blogai yra tai, kad greičiausiai apie medžiagiškumą manęs bus paklausta jau šią savaitę, kai konstruktorius pradės darbą. Bet, jis tikriausiai taip pat pateiks kažkokią nuomonę ir argumentus. Žiūrėsim.