2017-ųjų derlius

Metams besibaigiant tiesiog savaime norisi „skaičiuoti viščiukus“, kitaip tariant pasitikrinti, ką metai atnešė ir kas buvo padaryta (arba nepadaryta). Jau metų pradžioje žinojau, kad 2017-us vadinsiu statybų metais. Nors darbai pradėti pačioje 2015-ų pabaigoje, ir „dėžutė“ išdygo per 2016-us, bet tempas ir mąstai buvo tikrai mažesni, nei šiemet. Metai prasidėjo bebaigiant kalti fasado lenteles. Iš išorės namas per šiuos metus praktiškai nepasikeitė. O viduje.. pradėjus nuo mūro ir smėlio vietoje grindų su elektra lauke, šiandien turime šildomą pastatą su baigtomis lubomis, grindimis, laiptais, visai įvadais, virtuve, dalimi buitinės technikos ir baldų, vėdinimo sistema. Chronologiškai: Skaityti toliau „2017-ųjų derlius“

Betoniniai laiptai

Visą statybų periodą nuo perdangos atsiradimo turėjau vieną nepatogumą – norint patekti aukščiau nei į pirmą aukštą rekėjo naudotis kopėčiomis. O kartais ir darbininkai kopėčias nusinešdavo, tada apskritai komiška situacija – gali tik po pirmą aukštą pasivaikščioti. Todėl, baigus fasadą kitas darbas buvo laiptai. Bent mano atveju su laiptais buvo tik du klausimai – kokio tipo laiptai, t.y. mediniai, metaliniai, betoniniai ir kokie pakopų išmatavimai.

Pirmas pasirinkimas buvo gana aiškus – nenorėjau „skambančių“ laiptų, todėl pasirinkau stabiliausius ir tyliausius – betoninius, kurių pakopos vėliau bus aptaisytos medžiu. Iš minusų tokiems laiptams įvardijama kaina, tačiau medžio darbai taip pat nemenkai kainuoja, tai finale net neaišku, kas būtų pigiau. Skaityti toliau „Betoniniai laiptai“

Fasado apdaila termomediena

Viename iš senesnių įrašų kontempliavau apie fasado apdailos medžiagas ir nuo to priklausomus sprendimus. Pagrindinė išvada, kuri atėjo tik vėliau, viską susumavus – fasado apdaila diktuoja sienų šiltinimo sprendimus. Siekiant idealaus sandarumo greičiausiai reikėtų visą namą (arba bent ženklią dalį) apipurkšti poliuretano putomis ir tinkuoti. Bet mes pasukome link pradinės namo išvaizdos idėjos – medinio fasado. Tai lėmė mineraline vata šiltintą, vėdinamą fasadą, aprašytą šiltinimo įraše. Ant vatos karkaso lengvai montuojasi tašeliai dailylenčių tvirtinimui, taip pat tai šiek tiek palengvina langų montavimą. Skaityti toliau „Fasado apdaila termomediena“

Langų montavimas

Tokiais šaltais žiemos vakarais, kai lauke -20C, dalis statytojų-blogerių galvoja apie darbus, kuriuos bus galima tęsti atšilus orams, o kita dalis jau bando spėti, kokius pajėgumus (ar nepajėgumus) parodys jų šilumos siurblys oras-vanduo ir rekuperatorius. Naujus 2017-us sutikau nepriklausydamas nei vienai nei kitai kategorijai. Aišku, elektrinių šildymo prietaisų pajėgumai įdomu, bet šie pirkimai (ir bandymai) dar ateityje 🙂

Nesu parašęs apie langų istorijos pabaigą. Kaip jau rašiau įraše apie medinius langus, langai buvo užsakyti dar liepos mėnesį, su numatomu pagaminimu per tris mėnesius. Gamyba daug nevėlavo, gal tik savaitėlę su trupučiu, ir langų montavimas buvo numatytas lapkričio pirmą savaitę. Bet apie viską iš pradžių. Skaityti toliau „Langų montavimas“

Stogas: koks?

conv_dsc_8821Savo stogo pavadinti „stogu“ nelabai galiu, reikėtų labiau sakyti „stogai“, daugiskaita. Kas skaitė įrašą apie patį projektą, pastebėjo, kad namas perskirtas į du tūrius. Dėl reljefo ir dėl išplanavimo. To pasekoje turime du skirtingo dydžio šlaitinius stogus ir vieną nedidelį plokščią tarpe jų. Norint sumažinti maišaties bei palengvinti ir taip komplikuotą projektą, abu šlaitiniai stogai suprojektuoti vienodo 30 laipsnių nuolydžio, be stoglangių (nes ne mansarda), vienodos konstrukcijos (tos pačios gegnės ir žingsnis tarp jų). Skaityti toliau „Stogas: koks?“

Mediniai langai

lango rėmas Mieli statytojai-blogeriai, leiskite konstatuoti, kad iš jūsų nėra jokios naudos. O labiausiai nėra naudos, kai pas jus reikia rasti informacijos apie medinius langus 🙂 Priežastis, aišku, paprasta – kaina. Ne vienas jau yra rašęs apie plastikinių langų pasirinkimą, ir net aš, specialiai plastikinių neieškojęs, detaliai žinau populiariausius, jų trūkumus, privalumus ir išsidėstymą kainų spektre. Gaila tik, kad ši informacija mano atveju visiškai nenaudinga. Dauguma išvardina visus įmanomus plastiko pliusus, arba medžio minusus, ir apžvalgą palieka objektyviai neužbaigtą. Taigi, kodėl mediniai langai geriau už plastikinius? Skaityti toliau „Mediniai langai“

Mediena statybai

conv_dsc_8597 Atėjo laikas pradėti trečią etapą. O etapas, kaip žinia, prasideda nuo sąmatos suderinimo su statybininkais. Priekaištų dėl darbų kokybės savo statybininkams šiai dienai neturiu, bet dėl kainų kartais kyla rimtų klausimų. Stogo sąmata kol kas didžiausia iš visų trijų etapų. Ją panagrinėjus paaiškėjo, kad planuojama pirkti medieną, ir ją impregnuoti vietoje. Brangiausias dalykas, kaip žinia, yra rankinis darbas, todėl tas impregnavimas sudaro visai nevaikišką sumą. Todėl nutariau išsiaiškinti, kiek kainuoja nusipirkti jau impregnuotą ir antipirenu padengtą medieną (aišku džiovintą ir kalibruotą). Norint sužinoti kainą, reikia paruošti užsakomų detalių sąrašą. Va čia ir prasidėjo galvos skausmas.. Konstruktorius nurodė tik laikančias konstrukcijas žiniaraštyje – gegnes, mūrlotus, sijas. Jokių grebėstų, nei išilginių nei skersinių. Logiška, nes tai priklauso nuo dangos. Dalį išknisau iš ruukki montavimo instrukcijos, bet jiems rūpi tik grebėstai (skersiniai), kuriems rekomenduoja tokį egzotišką matmenį 100×22 mm. O kokio dydžio turi būti išilginiai grebėstai (dar vadinami „makaronais“)? Kažkur radau, kad aukštis ne mažiau 3cm, o plotis pagal gegnę (5cm). Standartiniai gaminiai būna 5x5cm, gal tokie geriau? O koks reikalingas abiejų grebėstų ilgis?  Su mūrlotais taip pat klausimas. Jie tokio nevaikiško ilgio – 11.7 ir 6.4 metro. Be to, stogai tai praktiškai du dvišlaičiai, todėl ir du rinkiniai detalių. Laikančiąsias stogo sijas reikia daryti vientisas ir klijuotas, o kaip su mūrlotais? Gal juos galima pvz du po 6m vietoj beveik 12os vientiso? Varžtai iš žiedo kas 1.5 metro, tai kiekvienam po 4 tektų. Skaityti toliau „Mediena statybai“

Vainikas! Ir pertrauka..

Vainikas drabužinėje Tiesą pasakius, vainiką iškėlė praeitą ketvirtadienį. Kiek apie šią tradiciją žinojau iki to – tai reiškia, kad mūras baigtas, maksimalus aukštis pasiektas. Įdomūs buvo statybininkai, kurie nuvažiavus apžiūrėti atėjo pabendrauti. Tokie geros nuotaikos, linksmi, dviese vienas per kitą man pasakojo, koks vienas mano pažystamas (kuriam jie statė namą prieš kelis metus) geras ir savas. Aš sutikau, aha, šitas tikrai bendraujantis pilietis, su visais kalbą randa. Paskui pasakojo kaip jiems jis stalą padengė pabaigus darbus – tada pradėjau užuosti ne taip ir subtiliai paslėptą mintį. Pagalvojau sau, tikrai, pabaigus visus darbus galiu ir pavaišinti. Aišku, kalbėjo jie dar daug ką, bet aš ne viską supratau, nes kalbėjo jie, žinoma, rusiškai. Kažkada mokiausi tą kalbą (kitaip iš vis nieko nebūčiau pagavęs), bet ilgi metai nenaudojimo ir specifinis statybų žodynas daro savo – bent trečdalį tikrai praleidau. Tai pasišypsojau, pagalvojau kas tas „zalatnyk“, ką jis turi su siena, ir nuėjau rūpintis savo reikalais. Skaityti toliau „Vainikas! Ir pertrauka..“

Perdangos ir mega-sija

Praėjusios pora savaičių buvo produktyvios. Pirmo aukšto mūras išaugo mikliai, po to pradėjo kilti svetainės sienos iki pat kraigo. Sudėjus pirmo aukšto sąramas virtuvėje, atėjo eilė kolonai, ir sijai, kurios masštabų nesuvokiau, kol gerai neišanalizavau konstruktyvo. Vieną penktadienį radau štai tokį reikalą iš klojinių:

Klojiniai Priekinė dalis L formos, 11m ilgio, ant jos krašto dėsis perdangos plokštės, kurios jau guli šalia. Šoninė dalis tiesi, 6.5m ilgio bet irgi 60cm aukščio. Daiktas vientisas, atremtas į koloną. Pakrikštijau jį mega-sija. Skaityti toliau „Perdangos ir mega-sija“

Mūras – pirmas aukštas

Praeitą pirmadienį, kovo 14-ą, vos iš vakaro suderinus planą ir sąmatą, prasidėjo antrasis etapas – mūras. Ryte pataikiau nuvažiuoti kaip tik iškraunant pirmą mašiną (~8 kubus) arko blokelių. Nors gana padoriai snigo, viskas atrodė įkvepiančiai. DSC_8033Trečiadienį nuvažiavome su architektu apsižiūrėti kas kaip, tikėjomės rasti keletą išmūrytų eilių. Radome tas pačias blokelių paletes, nepaliestas. Kaip tik tuo momentu atvažiavo ir brigadininkas, pradėjo kažką pasakoti, kad laukia gero oro, ir kad veiksmas bus tik po vėlykų (po 2 savaičių). Na, oras iš tiesų buvo nelabai pavasariškas, naktimis gerokai žemiau minuso, sniego irgi netrūko. Populiariausias „medinis“ bajeris apie orus tuo metu buvo „Peržiemojome žiemą. Dabar beliko peržiemoti pavasarį.“. Susitaikiau su darbų nukėlimu, ir su sąlyga, kad žiema grįžo, o aš atostogavau, nusprendžiau pasirgti 🙂 Skaityti toliau „Mūras – pirmas aukštas“