Paskirstyta lietaus kanalizacija

            Daugeliu atvejų decentralizacija yra gera idėja, ypač architektūrose, kurios nėra susijusios su statybomis. O statybose – autonominiai/decentralizuoti elektros tinklai, nepriklausomos šildymo sistemos ir save energetiškai aprūpinantys pastatai nėra dažnas dalykas, bet idėjos yra. Ir įgyvendinimas, atrodo, jau čia pat, už kampo.

Sutikite, lietaus kanalizacija nėra tas dalykas, apie kurį daugiausiai galvojama statant namą. Taip, atsiradus stogui ir lietaus nuvedimo sistemai klausimas iškyla natūraliai – „o vanduo iš šito vamzdžio eina… kur?“. Atsakymas – vanduo turi būti kanalizuojamas. Žinoma, gali būti ir saugomas laistymui, pvz, bet čia labiau išimtis nei taisyklė. Didelė dalis aplinkinių namų tokio dalyko kaip lietaus kanalizacija neturi apskritai. Vanduo bėga ant šalia esančios pievutės, į gretimą gatvę, ir betoninis latakas iki gatvės priimamas kaip visai teisingas sprendimas. Keliai prie mūsų namų prasti, duobės, balos, ir užpylinėti juos dar savo stogo vandeniu nekyla ranka. Todėl nusprendžiau, kad lietaus vandens surinkimą reikia pasidaryti.

Drenažo ir lietaus kanalizacijos sistemos yra projektuojamos ir įrenginėjamos kaip gana sudėtingas ir atsakingas inžinerinis sprendimas. Daromas projektas, kasamos tranšėjos, daromas pagrindas, klojami drenažo ir lietaus kanalizacijos vamzdynai, jie vedami į infiltracijos šulinius arba tam skirtą kanalizacijos vamzdyną, kurie mieste paprastai būna. Be abejo, tai kainuoja, ir nemažai.

Aš, gerai žinodamas, koks gruntas aplink visą mano namą, drenažo nusprendžiau nedaryti – visiškas smėlis, šlaitas, vanduo niekada nestovi, ypač, jei patenka po augaliniu sluoksniu. Bet lietaus vandenį surinkti tai reikia. Kadangi lietaus kanalizacijos vamzdyno po gatve nėra (tiesą pasakius – jokio nėra), nuvedimas į jį atkrenta. Bet turiu savo biologinio valymo įrengimus, kurie turi infiltracijos šulinį, gana didelės talpos ir pastoviai tuščią. Variantas! Tik jis stovi keliolika metrų nuo namo, ir vesti vamzdžius tektų aplink visą namą, nes lietvamzdžiai juk visose pusėse. Labai daug metrų vamzdyno, kasimo, plius problemos su kertamomis komunikacijomis, atskira istorija ką daryti po būsimomis trinkelėmis, terasomis ir taip toliau. O juk kol tos kanalizacijos nebuvo, aš dariau paprastai – kad vanduo nebėgtų visai prie pamato, iškasdavau griovelį nuo lietvamzdžio galo tolyn nuo namo, ir už metro kito iškasdavau kibiro dydžio duobę, gal gilesnę. Ir taip prie visų rimtesnių lietvamzdžių. Po stipraus lietaus (kai lyja visą dieną) tos duobės būdavo pilnos. Bet nustojus lyti neišbūdavo pilnos nei pusdienio ir ištuštėdavo. Logiška, dugnas juk smėlis ar pusžvyris. Tada ir pagalvojau.. o kodėl lietaus surinkimo nepadarius paskirstyto, atskiro šulinėlio prie pagrindinių surinkimo taškų. Pasitariau su tech priežiūra, sako visai padori idėja. Pasiimi 30cm skersmens gofruotų plastikinių šulinukų, ir panašiu principu pakasi juos netoli lietvamzdžių. Jei gruntas tinkamas, ir šulinukas padoraus dydžio – veiks.

Tokioms nesąmonėms samdyti darbininkus neapsimoka. Darbas baisiai paprastas, o paims kaip už gerą. Plius, niekas nenorės terliotis su tokiomis smulkmenomis. Todėl nusprendžiau daryti pats. Lietvamzdžių  yra septyni – keturi didžiojo stogo, du mažojo, du plokščio, ir vienas sandėliuko. Šalia esančius sugrupavau, tik logiškai pažiūrėjau pagal stogo plotą (ir iš patirties) kokius šulinio dydžius (gylius) parinkti.

[Stogo/lietvamzdžių brėžinys]

Darbo eiga. Nusipirkau wavin šulinio stovus, du vienetus po 2m. Kaina šiek tiek kandžiojasi, bet radau tuo metu akciją ir sumokėjau apie €60-€70 už abu. Radau tik vieną tinkamą plastikinį dangtį (daugiau parduotuvė neturėjo) už €13, tad teko imti kas buvo. Vamzdžius gavojau dalinti taip – vieną pusiau, po metrą, o kitą į tris dalis, po beveik 70cm. Viso penki šulinukai. Kaip paaiškėjo vėliau – vieno trūko, teko pirkti papildomą metrinį už gal €25. Reikėjo dar penkių dangčių (radau po €9), 100mm drenažo vamzdžio (~30m) ir dviejų trišakių alkūnių po kelis eurus. Kodėl drenažo vamzdžio? O kodėl ne? Jis lankstus, skylėtas, vandenį išleidinėti pradės dar nepribėgus prie šulinuko. Po €2 už metrą jis beveik brangesnis už paprastą kanalizacijos vamzdį, bet nereikia jokių alkūnių, gali išlankstyti pagal poreikį, žodžiu patogiau ir paprasčiau.

Išsirinkau vietas, ir pradėjau nuo vieno didesnio, labiausiai „skęstančio“ taško, kuris tiesiogiai plovė kampą pamato ir atraminės sienelės. Šulinukas metrinis, po žeme norėjau pakišti bent 30cm, tad reikėjo 1.3m duobės.

Iškasiau per porą valandų, įskaitant ir griovius vamzdžiams. Gruntas toje vietoje nebuvo judintas, radau visą paletę tipų – ir žvyro, ir molio sluoksnelį, bet daugiausiai smėlio. Atrodo tik metras, o tiek skirtumų. Svarbiausia dugne ir apatinėje dalyje buvo smėlis. Kadangi kasant kastuvas beveik visas sulendą į duobę, pabaigą kasti reikia atsiklaupus ir pasilenkus. Bandžiau naudotis gnomų pagalba, bet kaip visada, gavosi daugiau triukšmo nei naudos.

Pirmoji duobė išėjo šiek tiek platesnė, gal pusmetrio, kitas įsigudrinau iškasti lygiai tokio pločio, kaip reikia. Kasimas nuo to labai nepasunkėjo.

Norėdamas padidinti galimybes vandeniui infiltruotis, šulinio stove prigrežiojau skylių. Jas iš lauko uždengiau atliekama geotekstile, kad smėlis ar kitas gruntas neužkimštų skylių, nepribirtų vidun. Taip pat reikia išpjauti vietą vamzdžio įvedimui. Ir visą aprengtą bei uždengtą reikalą užkasiau. Procedūrą kartojau kas savaitgalį, vis kitam taškui.

Vienas taškas, esantis netoli šilumos siurblio, buvo panaudotas jo kondensato surinkimui. Tiesa, vamzdį iki ŠS bloko atvedžiau, o kaip reikės padaryti surinkimą, kad veiktų ir žiemą, dar reikės pagalvoti.

Daug kur jau buvo padaryti nuogrindų borteliai, todėl reikėjo prasikasinėti po jais. Protingiau yra tokius darbus daryti prieš tvarkant aplinką..

Šitą kasiau, ir laukiau, kada baigsis žvyras, ir prasides smėlis. Reikiamą gylį pasiekiau (apie 1m), bet smėlio neradau. Žvyras irgi tinka.

Dėl šio šulinuko nusipirkau papildomus 10m vamzdžio, galvojau vesti tolyn nuo namo. Eigoje persigalvojau, ir užkasiau netoliese, nes nuvedimas šalia atraminės sienelės buvo per daug komplikuotas. Kasdamas kaip siurprizą radau sluoksnį betono, kurį paliko atraminės betonuotojai. Teko išsidaužyti, bet po juo radau gražų smėlį per visą gylį.

Taigi, šiuo metu turiu įkasęs visus šulinukus, tik nepajungti prie lietvamzdžių lapų surinkėjai. Porą tokių nusipirkau, bet pastačiau tik vieną. Reikia paskubėti, nes pušų spygliai kaupiasi gana greitai.

Kainos: vamzdis ~20m po 2€, šulinukai (5m), skirtingomis kainomis apie 80€, pora trišakių jungčių po kelis eurus, 6 dangčiai po vidutiniškai 10€ (nesuprantu už ką tiek mokėti, bet alternatyvų nelabai yra). Geotekstilės užteko turimos (naudojau tik gal trijuose šuliniuose, kur dugne buvo molio, o kraštuose smėlis). Lapų surinkėjai kainuos dar bent 50€, jei naudosiu tokius pačius. Suma: apie 260€, gal kiek daugiau. Dėl eksploatacijos negaliu pasakyti nieko, lijo tik porą kartų, viskas aplink namą gražu ir sausa, jokių upelių su vagomis.

 

6 komentarai temoje “Paskirstyta lietaus kanalizacija

  1. sulinukai, ypac jei dirvozemis toks dekingas susigerimui – atrodo racionalus sprendimas, bet naudoti drenazini vamzdi vandens nuvedimui nuo stogo tai manau yra didele klaida! Visu pirma dalis vandens begdamas is lietvamzdzio gersis tiesiai prie pamato, net jeigu gruntas ir dekingas, vistiek bereikalinga pastovi dregme yra negerai. Beveik naimanoma idealiai tiesiai padeti gofruoto drenazinio vamzdzio, del to, kazkur susidarys duobutes, o kazkur kalniukai, del to tose vietose per laika kaupsis visokie nesvarumai/smelis, ir po x metu manau galimos bedos (jau nekalbant apie tai, kad pacio vamzdzio vidine sienele irgi yra gofruota, ir ten irgi visus viskas kaupsis be galimybes isvalyti). Tas drenazinis vamzdis 80mm skersmens? Jei stogo plotas didelis ir bus gausus krituliai, manau turesit bedu su pralaidumu, pas mane ant ~200m2 keturslaicio stogo yra kampuose 4 lietvamzdziai, per rimtas liutis ten tiek vandens bega, kad kartais baisu). Nuvedimui vienareiksmiskai reikejo naudoti 110mm oranzinius kanalizacijos vamzdzius.
    ps. per laika, situ sulinuku sugeriamumas tik mazes, nes aplinkinis gruntas prisisotins vandens, bet ta visada galima dalinai issprest gilinant sulinuka ir dedant mazesnio diametro vamzdi zemyn 🙂

    1. Drenažinis vamzdis yra 100mm skersmens, ir užsimauna ant lietvamzdžio. Tad, lietaus nereikės daugiau praleisti, nei praleidžia lietvamzdis. Visur yra pakankamai didelis nuolydis, ir vamzdis niekada neina palei namą, o tik tolyn nuo jo. Todėl pamatui (kuris pas mane šiaip visai negiliai baigiasi) nei šilta nei šalta nuo to. O kad dalis vandens išbėga nepribėgus šulinuko – juk čia visa esmė ir buvo! Na dar ir tai, kad lengvai montuojasi/lankstosi. Suma sumarum – to vamzdžio nėra daug, po kelis metrus prie kiekvieno taško, tad prireikus net pakeisti labai nesunku, kad ir dalimis. Bet artimiausius bent 10 metų manau juos tiesiog užmiršti.

    1. Jeigu čia su mintimi apie ateinančius/atėjusius šalčius, tai teisybė. Greitai kasinėtis nebebus taip lengva. Bet prioritetą vis tiek manau teiksiu tvoros darbams 🙂 Juk smarkiau pašalus ir lietaus nėra.

  2. Labai naudongas straipsniukas. Pas mus irgi smėlis ir kol kas nežinau, ar man ir tie šulinukai reikalingi – aplink pakankamai žemės, jokios gatvės neužsipylinės, o esant reikalui, tai smėlis toks smagus gruntas pasimosuot su kastuvu – tiesiog sugalvojei ką nors ir pasiderei per porą valandų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.