Tiesą pasakius, vainiką iškėlė praeitą ketvirtadienį. Kiek apie šią tradiciją žinojau iki to – tai reiškia, kad mūras baigtas, maksimalus aukštis pasiektas. Įdomūs buvo statybininkai, kurie nuvažiavus apžiūrėti atėjo pabendrauti. Tokie geros nuotaikos, linksmi, dviese vienas per kitą man pasakojo, koks vienas mano pažystamas (kuriam jie statė namą prieš kelis metus) geras ir savas. Aš sutikau, aha, šitas tikrai bendraujantis pilietis, su visais kalbą randa. Paskui pasakojo kaip jiems jis stalą padengė pabaigus darbus – tada pradėjau užuosti ne taip ir subtiliai paslėptą mintį. Pagalvojau sau, tikrai, pabaigus visus darbus galiu ir pavaišinti. Aišku, kalbėjo jie dar daug ką, bet aš ne viską supratau, nes kalbėjo jie, žinoma, rusiškai. Kažkada mokiausi tą kalbą (kitaip iš vis nieko nebūčiau pagavęs), bet ilgi metai nenaudojimo ir specifinis statybų žodynas daro savo – bent trečdalį tikrai praleidau. Tai pasišypsojau, pagalvojau kas tas „zalatnyk“, ką jis turi su siena, ir nuėjau rūpintis savo reikalais. Skaityti toliau „Vainikas! Ir pertrauka..”
Mūras
Perdangos ir mega-sija
Praėjusios pora savaičių buvo produktyvios. Pirmo aukšto mūras išaugo mikliai, po to pradėjo kilti svetainės sienos iki pat kraigo. Sudėjus pirmo aukšto sąramas virtuvėje, atėjo eilė kolonai, ir sijai, kurios masštabų nesuvokiau, kol gerai neišanalizavau konstruktyvo. Vieną penktadienį radau štai tokį reikalą iš klojinių:
Priekinė dalis L formos, 11m ilgio, ant jos krašto dėsis perdangos plokštės, kurios jau guli šalia. Šoninė dalis tiesi, 6.5m ilgio bet irgi 60cm aukščio. Daiktas vientisas, atremtas į koloną. Pakrikštijau jį mega-sija. Skaityti toliau „Perdangos ir mega-sija”
Mūras – pirmas aukštas
Praeitą pirmadienį, kovo 14-ą, vos iš vakaro suderinus planą ir sąmatą, prasidėjo antrasis etapas – mūras. Ryte pataikiau nuvažiuoti kaip tik iškraunant pirmą mašiną (~8 kubus) arko blokelių. Nors gana padoriai snigo, viskas atrodė įkvepiančiai. 
Trečiadienį nuvažiavome su architektu apsižiūrėti kas kaip, tikėjomės rasti keletą išmūrytų eilių. Radome tas pačias blokelių paletes, nepaliestas. Kaip tik tuo momentu atvažiavo ir brigadininkas, pradėjo kažką pasakoti, kad laukia gero oro, ir kad veiksmas bus tik po vėlykų (po 2 savaičių). Na, oras iš tiesų buvo nelabai pavasariškas, naktimis gerokai žemiau minuso, sniego irgi netrūko. Populiariausias „medinis“ bajeris apie orus tuo metu buvo „Peržiemojome žiemą. Dabar beliko peržiemoti pavasarį.“. Susitaikiau su darbų nukėlimu, ir su sąlyga, kad žiema grįžo, o aš atostogavau, nusprendžiau pasirgti 🙂 Skaityti toliau „Mūras – pirmas aukštas”