2021 Planai

Išmintis kalbėjo vieno komentatoriaus žodžiuose – „Kai įsikėlė, nustojo rašyti“ 🙂 Manau, tai natūralus, ir tikėtinas scenarijus dažnam statytojui. Kai pradedi gyventi savo name, kuris atrodo visai nesenai buvo tik piešinėlis ir planas, po viso proceso perkratymo pereini į „užtarnautų rašymo atostogų“ fazę. Darbų yra, jie vyksta, keičiasi pobūdis ir prioritetai. Iš tiesų, mažiausiai galimybių rašyti yra prieš pat pabaigą, kai reikia žongliruoti apdailomis ir virtuvėmis vienu metu, kai sienos eina po lubų ir po grindų, bet dar kažko trūksta. Tuo pačiu – 2020 neatnešė nei vieno įrašo, nors viskas lyg ir buvo baigta. Kokie metai, tiek ir įrašų 🙂

Šiais metais toliau rašysiu įrašus chronologine tvarka, tik jie bus bent poros metų senumo. Tikslas – išlaikant seką pabaigti proceso aprašymą ir pasidalinti patirtimi. Taip pat, yra naujų planų šiems metams, kuriuos bandysiu aprašinėti „realiu laiku“:

  • Saulės baterijos ant stogo, kuris specialiai buvo projektuotas 30 laipsnių beveik į pietus.
  • Vejos laistymo sistema. Greičiausiai tai bus „pasidaryk pats“ variantas, nežinau tik kiek automatizuotas. Dar vienus metus laistyti rankomis nebenoriu. Reikia pradėti užsakinėti dalis iš kiniečių, kol dar laikas.
  • Vejos pjovimo robotas. Mano veja, jei taip galima pavadinti, būtų visai neblogas robotų bandymo poligonas. Sklypo sudėtingumu, įkalnių kampų įvairove ir statumu. Ir labai abejoju, ar ją visą galėtų apdoroti praktiškai bet koks rinkoje esantis robotas, net už labai neprotingą kainą. Taigi, esu tikras, kad darbo žoliapvovei ir trimeriui liks, bet plokštumas reikėtų automatizuoti.
  • Terasos pavėsinė, alia pergola (bet nevisai). Mažoji statyba ant statybos, projektas ir 3D brėžiniai jau yra, spaudimas iš suinteresuotų asmenų – taip pat.
  • Vaikų žaidimų namelis. Čia labiau „planas maksimum“. Plano/projekto dar nėra, tik idėja. Užsakovai užsiėmę indėnais miške ir knygų skaitymu hamake, spaudimo nėra. Žiūrėsim.

Viską padaryti per šiuos metus gana sudėtinga. Bet jei atostogavimas ir toliau bus apribotas, o motyvaciją palaikyti pavyks – viščiukus skaičiuosime per Kalėdas 🙂

2017-ųjų derlius

Metams besibaigiant tiesiog savaime norisi „skaičiuoti viščiukus“, kitaip tariant pasitikrinti, ką metai atnešė ir kas buvo padaryta (arba nepadaryta). Jau metų pradžioje žinojau, kad 2017-us vadinsiu statybų metais. Nors darbai pradėti pačioje 2015-ų pabaigoje, ir „dėžutė“ išdygo per 2016-us, bet tempas ir mąstai buvo tikrai mažesni, nei šiemet. Metai prasidėjo bebaigiant kalti fasado lenteles. Iš išorės namas per šiuos metus praktiškai nepasikeitė. O viduje.. pradėjus nuo mūro ir smėlio vietoje grindų su elektra lauke, šiandien turime šildomą pastatą su baigtomis lubomis, grindimis, laiptais, visai įvadais, virtuve, dalimi buitinės technikos ir baldų, vėdinimo sistema. Chronologiškai: Skaityti toliau „2017-ųjų derlius”

Vieneri statybų metai

Lygiai prieš metus prasidėjo pirmieji darbai, nustūmė augalinį sluoksnį statybvietėje. Po gan intensyvių ir atsikvėpt neduodančių (ne vien statybų prasme) metų galima suvesti rezultatus. Šiuo metu pusė namo jau su fasado dailylentėmis, ir tik ketvirtis stogo su skarda. Šią savaitę svetainės korpusas iš išorės bus baigtas. Taigi, nors su langais, didžiąja dalimi šiltinimo (paskutinio vidinio sluoksnio trūksta) ir dalimi fasado, bet „dėžutė“ nėra baigta. Planas buvo „šiemet“, tad dėžutę dar visai galima užbaigti iki švenčių. Skaityti toliau „Vieneri statybų metai”

Resta 2016: trumpas apsilankymas

Kaip žinia, kasmet balandžio gale vyksta statytojų (ir šiaip žioplių) meka, didžiausia statybų paroda Resta. Bandžiau ten nuvažiuoti pernai, paskutinę dieną, šeštadienį. Pamenu kamštis buvo dar laisvės prospekte. Teko apsisukti ir važiuoti namo. Šiemet bandžiau visus pergudrauti, ir nuvažiuoti vidury darbo dienos, penktadienį. Bet sudalyvavimas vis tiek gavosi komiškas. Vidury darbo dienos „pabėgau“ iš darbo, ir apie trečią valandą buvau litexpo. Pakvietimą netyčia gavau už dyką, todėl bilietų laukti nereikėjo, nors kaip visada didžiausios eilės ir kamščiai – prie parkingo (litexpo tikrai šioje vietoje kažką praleido). Ką pavyko nuveikti per tas labai trumpas tris valandas:

  • Pasikalbėjau apie ruukki skardą su vienais pardavėjais. Uždaviau klausimą kas keičia skardą, jei pažeidžiama 50m techninių savybių arba trumpesnė estetinė garantija. Negavau atsakymo. Bet sužinojau kaip lengvai ji montuojasi (classic profilis), pasidarė gaila pinigų už būsimą montavimą.
  • Sutikau vieną pažįstamą vadybininką uponor stende, prie šildymo/vėdinimo. Pirmą kartą pamačiau plastikinius ventiliacijos ortakius. Buvau smulkiai apšviestas apie šildymo vamzdelius, plastikinius kolektorius, šildymą/vėdinimą sienomis-lubomis su gipskartonyje įmontuotais vamzdeliais, ir kitas įdomybes. Gavau šildymo/vėdinimo projektuotojų kontaktų. Realiai tame stende praleidau pusę savo apsilankymo laiko. Tie plastikiniai vėdinimo vamzdžiai atrodo tikrai įdomiai.
  • Užsukau į komfovento/amalvos stendą. Gavau 14% nuolaidą rotoriniam rekuperatoriui mainais į truputį asmeninių duomenų. Papasakojo, kad metų pabaigoje bus modelių atnaujinimas, ir esami modeliai bus pardavinėjami su nauja automatika (C6 atrodo vietoj C4). Nuolaida galioja iki spalio. Nežinau, ar spėsiu pasinaudot.
  • Nepavyko rasti Knauf stendo ir pasidomėti apie jų vatas fasadui/stogui. Visokių parokų pilna, o šito nesimato. Nusprendžiau, kad greičiausia politika kažkokia – arba parodos organizatorių, arba pačio knaufo.
  • Trumpam sudalyvavau August BVI pristatyme. Kadangi statau sodybą jau buvo gana informatyviai parašiusi ta tema, nieko labai naujo nesužinojau. Argumentai, kodėl reikia turėtį įrenginio dydžio (~2m skersmens) „blyną“ ant pievutės neįtikino. Kiemo estetinis vaizdas yra svarbiau už patogumą kartą metuose aptarnauti kažkokį įrenginį.

Daugmaž tada ir baigėsi parodos laikas. Labiausiai gaila langų/durų pavilijonų, į kuriuos net neužsukau. O būtent dabar ir yra metas rinktis medinius, šiltus langus. Juos gamina ilgiau nei mėnesį, gal net du. Todėl išsiaiškinus su banku tai bus pirmas darbas, kurį reikės padaryti – užsakyti langus.

 

Kaminas, ar ne kaminas, štai kur klausimas

lauželis Projektuojant namą, viskas prasideda nuo idėjos. Ar ekonominio pagrindo. Ar abiejų. Mūsų atveju tai buvo idėja, kuri turėjo galimybę pildytis. Prieš įsigyjant sklypą matėsi situacija, kuri diktuos namo tipą ir sudėtingumą. Iš to ir išplaukė idėja. Architektas galvojo apie erdves, tūrius ir jų panaudojimą, o aš bandžiau prie to pririšti inžineriją, efektyvumą ir sąmatą. Architektui gal nelabai svarbu stogo padėtis, o man vienas šlaitas, visai geru kampu atsuktas į pietus atrodė kaip patogi vieta pvz. saulės baterijoms. Viena iš pastato esminių charakteristikų – šildymo tipas. Pasirodo Vilnius (o tikriausiai ir visi kiti miestai) turi šildymo tipo zonas, ir ne visur visokį (teoriškai) šildymo tipą leidžia. Kur yra dujų įvadas, ten neleidžiama kietu kuru, ir panašiai. Mūsų sklypas žemėlapyje parodytas kaip „šildymo dujomis“ zonoje, tačiau dujų įvado aplink nėra, ir beveik visi kaimynai šildosi kietu kuru. Skaityti toliau „Kaminas, ar ne kaminas, štai kur klausimas”

Statybininkai, Planas 2015

Pavasarį, dar projektuojant namą, užsiminus apie statybas, pirmas klausimas visada būdavo „O statybininkus jau turite?“. Tekdavo sakyti, kad dar ne. Sunku buvo jų ieškoti, kai norėjome turėti pasirinkimą. Palyginti, įvertinti. Joks statybininkas negali suskaičiuoti detalios sąmatos neturėdamas konstruktyvo. O turėdamas konstruktyvą detalios sąmatos jis neskaičiuos, nes tai jau nemažai darbo, o likti nepasirinktam tikimybe gana nemaža. Tokiu atveju siunčiamos bet kokios sąmatos, daugmaž į tą pusę, ir pats paskui jau žiūrėk, tau tinka ar ne. Į tai įeina ir pridėjimai „nuo savęs“, kaip pvz. blokelių gamintojo pakeitimas, apšiltinimo sluoksnio sumažinimas (nes kiti taip darė), neįvertinimas eilės komponentų gal siekiant mažesnės kainos, gal šiaip. Teko narstyti sąmatas po kauliuką, analizuoti, vesti prie bendro standarto. Realiai turėjome tris kandidatus, apie kuriuos jau rašiau. Vienas pabėgo. Iš dviejų rinktis buvo ne fengšui ir beveik liepos mėnesį susiradome dar vieną.

Vienos įmonės sąmata buvo atsiųsta greitai, bet net ir po pataisymo atrodė labai skylėta, bet mažiausia. Be to, šviežus uab’as, nors žmogus rekomenduotas ir darbo pavyzdžių yra. Atmestas dėl sąmatos skylėtumo ir dalinai dėl bendravimo, požiūrio į pasirinktus sprendimus.

Kitos dvi įmonės gan padorios ir sąmatas parengė detalias. Keisčiausia buvo tai, kad išskaidžius dalimis ir palyginus konkrečius darbus, kaina buvo labai panaši. Realiai prireikus sąmatas galima sulyginti minimaliai keičiant sprendimus. Tada ir paaiškėjo, kad rinktis jau reikia ne pagal kainą. Vieni statytojai, nors ir gerai bendravo, matosi rimti žmonės, ir kokybės siekiantys, bet nelabai šiuolaikiški sprendimų prasme. Nuo kitų metų visi nauji projektai turės atitikti A klasės reikalavimus, o jie storiausią sieną yra darę su 20cm apšiltinimu. Stogo daugiau 30cm irgi nematę. Bandė įtikinti, kad monolitiniai pamatai yra geriau ir kaina ta pati beveik kaip iš betono blokelių (dėl gerumo sutinku, bet dėl kainos..). Taip pat visiškai neskaičiavo fasado ir pilno stogo apšiltinimo, net pakartotinai paprašius. Panašu, kad reikėtų daug įtikinėti kaip geriau, ir dažnai ginti savo sprendimus.

Tas vienintelis bendravimo faktorius nulėmė pasirinkimą, ir galime sakyti, kad turime statybininkus. Normaliai bendraujančius, suprantančius apie namo energetinį efektyvumą, mačiusius visokių storių sienų ir stogų. Dar be sutarčių, tikslinsim kainas, planuosim darbus tada forminsim. Dėl mėtymosi nuo birželio pradžios iki rugpjūčio tiesiog praleidome šį sezoną. Iki stogo niekas jau nebespės pastatyti, tad šių metų planas yra pamatai, tvora ir elektra. Be to, pasirinkti statybininkai pasiėmė kitų objektų ir be spalio mėnesio pradėti negali. Kadangi mums reikia tik mėnesiuko pamatams, tai praktiškai nieko nekeičia. Pasidarę pamatus galėsime ramiai juos įregistruoti ir derinti paskolos reikalus, kad galėtume pavasariui atėjus startuoti su sienomis. Veiklos šiems metas bet kokiu atveju užteks.

Žemėlapiai

Ieškant namo ar sklypo labai dažnai tenka tikrinti kur yra dominantis objektas, kokie atstumai iki miesto ar kitų dominančių objektų. Ieškant sklypo norisi pasimatuoti plotą, nusižymėti ribas, ar, pavyzdžiui, suskaičiuoti reikiamos tvoros ilgį. Tam, aišku, reikia žemėlapių. Pabandysiu parašyti ką pats naudojau, ir kodėl.

  • maps.lt/map Vieni tikslesnių lietuvos žemėlapių. Pirmas pasirinkimas, kai reikia pasižiūrėti naujausią palydovo nuotrauką (2012-2014m.), pasimatuoti atstumą ar sklypo plotą. Galima įsijungti įvairių papildomų taškų rodymą, kaip medicinos/mokymo įstaigos ir panašiai. Produktas atidirbtas ir naudojamas, daugeliui matyt ir pristatinėti nereikia. Beje, matuoja ir plotą bei perimetrą (naudinga sklypams).
  • maps.google.com Patys žemėlapiai nieko ypatingo, pasitaiko klaidų. Ortofoto ne visada najausi duomenys. Vertas pagrinde dėl vieno dalyko – streetview. Apžiūrėti teritoriją iš gatvės lygio. Nepamainomas dalykas. Nematuoja praktiškai nieko, papildomos informacijos irgi nėra.
  • bing.com/maps Naudoja Nokia žemėlapius, kurie tikrai neblogos kokybės. Iš esmės nesiskirtų nuo google žemėlapių, tik neturi streetview. Bet.. turi populiaresnių vietovių nuotraukas iš lėktuvo, visų keturių pusių! Tereikia priartinus įjungti „Bird’s eye”, ir norimą namą ar sklypą apžiūrėti visais kampais. Šis dalykas veikia tik didesnių miestų centrinėse dalyse.
  • http://www.amvmt.lt:81/mgis/ Geoinformacija apie miškus. Įsijungus norimus sluoksnius (mygtukas viršuje) galima pasižiūrėti gana nemažai su miškais susijusios informacijos. Parkų ribos, valstybiniai miškai, miško žemė, valstybinės reiškmės miškai ir panašiai. Ne visiems tai aktualu, bet mano atveju, sklype turint miško, šis žemėlapis buvo atradimas.
  • https://www.geoportal.lt/map/  Lietuvos erdvinės informacijos portalas. Tai žemėlapis, skirtas apibendrinti įvairias elektronines paslaugas į vieną vietą. Pagrindinis tikslas, kaip supratau, surasti ir parduoti informacines paslaugas, bet yra ir įdomių funkcijų. Pavyzdžiui paieška, vienu užklausimu vietovardžiuose, įmonėse, žemėtvarkos projektuose ir pan. Taip pat gana unikali savybė yra taškų žymėjimas LKS 1994 koordinačių sistemoje. Dar patiko „identifikavimo” funkcija, tiesio bedi pele ant žemėlapio, ir gauni papuolusio objekto aprašymą. Taip galima pasitikrinti pavyzdžiui, ežero plotą. Kitos savybės sutinkamos ir kitur, kaip maršruto skaičiavimas, plotų matavimas ir pan.
  • http://maps.vplanas.lt/aplinka/ Vilniaus teminiai žemėlapiai. Vienas išsamiausių žemėlapių vilniečiams. Mane labiausiai domino „Teritorijų planavimo“ skiltis su galimybe parodyti techninių projektų ribas. Galima peržiūrėti projektų ribas, ir netgi jų užsakovą bei autorių. Statybos leidimų informacija vėluoja, bet patys projektai atsiranda greitai. Taip pat visi miesto planai kaip ant delno – numatytos gatvės, sklypų detalūs planai ir tokie dalykai, kaip miesto zonos pagal šildymo tipą ar projektuojami dviračių takai. Labai įdomi skiltis yra „Aplinkosauga“. Galima pasianalizuoti pavyzdžiui automobilių/oro uosto eismo triukšmo žemėlapius, ar oro užterštumą. Turėtų praversti ieškant būsto.
  • http://www.vilnius.lt/index.php?375153692 Interaktyvus Vilniaus žemėlapis. Labai panašus į anksčiau minėtą teminį žemėlapį, tik su keliais skirtumais: suprojektuoti statiniai rodomi daug detaliau, bet nėra duomenų apie užsakovą/autorių, duomenys kitokio pobūdžio, daugiau aktualios informacijos – kaip miesto problemos, eismo padėtis, renginiai, aplinka. Prie teritorijų planavimo yra bendrojo miesto plano duomenų.
  • http://www.regia.lt Regionų geoinformacinės aplinkos paslauga. Taip pat turi sklypų, miškų ribas, verčių zonas. Įdomiausia, ir ko nebuvo kituose žemėlapiuose – Lesto ir Lietuvos dujų tinklų schemos. Galima nesunkiai išsiaiškinti, iš kur ateina (neateina) elektra, kaip toli dujų įvadas. Ačių komentatoriui Dariui už nuorodą.

Jei naudojate kokį įdomų žemėlapį, kuris gali „praversti prie ūkio“, parašykite komentaruose. Paskutinieji žemėlapiai savo laiku tikrai man buvo atradimas, o ir surasti juos kartais nėra lengva.

Sklypas

Paskaitęs kitus blogus prisiminiau, kad nieko nerašiau apie sklypą. Pradžioje norėjau rašyti alia patarimų kaip pirkti, bet radau keliose vietose vos ne pažodžiui parašyta kaip norėjau. Pavyzdžiui, pas Gulbinų namus. Ten net sklypo plotas ir forma atitinka, tik orientacija kita 🙂

Vaizdas dar sklypo riboseTodėl parašysiu, kuo mūsų sklypas „kitaip“. Kaip tikriausiai jau skaitėte, yra keli svarbūs faktoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti perkant sklypą: vieta, vieta, vieta, forma, komunikacijos, dokumentai. Trumpai tariant reikia pirkti geroje vietoje (arti miesto), su geru susisiekimu, pageidautina ne soduose (dėl sklypo dydžio), su įvesta elektra/vandeniu/dujomis, taisyklingos formos ir lygų sklypą su padarytais kadastriniais matavimais.

Skaityti toliau „Sklypas”

Įžanga

Sveiki,

kaip matosi iš pavadinimo, šis tinklaraštis yra dar vienas namo statytojo žurnalas, kur iškraunamos visos idėjos ir bėdos, kamuojančios procese. Tokios rašliavos teoriškai gali būti naudingos kitiems statytojams, jei netyčia rastų įdomsnį sprendimą, ar tiesiog pasiklystų procese. Veiksmas vyksta 2014/15/16 metais, Vilniaus miesto ribose.

Esame nedidelė šeima, gyvenanti ir dirbanti Vilniaus centre. Butukas, savaime suprantama, nedidelis, ir pradeda darytis ankšta. Ieškojome butų aplink: senamiestyje, naujamiestyje, antakalnyje. Kainos neatrodė logiškos net pokriziniu periodu. Pusiau netyčia apžiūrėjome ir keletą namų antakalnyje. Taip savaime pradėjau domėtis iš ko ir kaip statoma, norėdamas įvertinti kokybę. Finale gavosi, kad naujas, pilnos apdailos namas kainuoja tiek pat arba mažiau, nei patrintas butas centre. Žinoma, buto išlaikymas porą kartų brangesnis ir ploto per pus mažiau. Nuo to momento į butus nebesidairėme, ieškojome sklypų (nes namo, kokio norime irgi neradome). Po beveik metus trukusių paieškų nusipirkome sklypą – tik dvigubai toliau nuo darbo (6km vietoj 3), vienuose iš antakalnio sodų. Bet apie sklypą kitame įraše.

Tada viskas ir prasidėjo..