Tveriam tvorą

Kadangi statybos pradžia nusikėlė į rudenį, nusprendėm pasidaryti tuos kelis darbus, kuriuos bet kokiu atveju reikės padaryti. O dabar, kol dar yra pinigų ir (sąlyginai) laiko, labai neblogas metas tuo užsiimti. Vienas iš tokių darbų – tvora. Šiuo metu sklype randame dažnai prišiukšlinta, kartais ir blogiau (miškelis vistik). Atsibodo, reikia apsitvarkyti, o ir kaimynai šnairuoja truputį jau.

Mūsų sklypo išmatavimai 28x40m, ir yra tik vienas kaimynas per trumpesnę kraštinę, su tvora. Man pačiam lieka nei daug nei mažai.. bent 110 metrų tvoros. Apie 70 metrų (visa ne fasadinė) tvora bus miškeleyje arba šalia jo. Kadangi tose pusėse reikia tik apriboti dvikojų žvėrių judėjimą ir palikti vaizdą, buvo idėja tiesiog ištempti tinklą. Vaizdo neužstoja, atlieka užduotį, pigu. Tinklas gali būti net koks nedažytas arba rudas, kad susilietų su aplinka ir iš toliau jo nesimatytų. Bet taip paprasta būtų tik tveriant sklypą „Kaip visi“, o mūsų juk „Kitaip“. Todėl yra savų kabliukų. Per abi šias kraštines sklypas pažemėja apie tris metrus. Ilgoji kraštinė žemėja apie porą metrų, o trumpoji dar bent metrą. Neįsivaizduoju, kaip reikia „laiptuoti“ tinklinę tvora. Ir šitoje vietoje pradeda kvepėti segmentais. Kas yra gerokai brangiau, bet vienu laipteliu kokybiškiau. Vienas segmentas (2.5×1.5m) kainuoja apie 25 eurus, plius 9 eurai už stulpą. Skaičiuojam – reikia maždaug 28 segmentų ir 30 stulpų. Už medžiagas maždaug 1000 eurų. Beliko išsiaiškinti, kiek kainuoja stulpo įbetonavimas ir sąmata bus aiški. Tiesa, liko visas 40 metrų fasadinės pusės. Tačiau ji bus aktyviai naudojama statybų metu, o po statybų bus keičiama, todėl jokio galutinio sprendimo ten statyti neapsimoka. Gal reikės tiesiog užtempti tinklą ant medinių kuolų, kuriuos lengvai paskui bus galima išimti? Tai vis tiek tik porai metų. Gal kas žinote kokius tvorų tvėrikus?

Statybininkai, Planas 2015

Pavasarį, dar projektuojant namą, užsiminus apie statybas, pirmas klausimas visada būdavo „O statybininkus jau turite?“. Tekdavo sakyti, kad dar ne. Sunku buvo jų ieškoti, kai norėjome turėti pasirinkimą. Palyginti, įvertinti. Joks statybininkas negali suskaičiuoti detalios sąmatos neturėdamas konstruktyvo. O turėdamas konstruktyvą detalios sąmatos jis neskaičiuos, nes tai jau nemažai darbo, o likti nepasirinktam tikimybe gana nemaža. Tokiu atveju siunčiamos bet kokios sąmatos, daugmaž į tą pusę, ir pats paskui jau žiūrėk, tau tinka ar ne. Į tai įeina ir pridėjimai „nuo savęs“, kaip pvz. blokelių gamintojo pakeitimas, apšiltinimo sluoksnio sumažinimas (nes kiti taip darė), neįvertinimas eilės komponentų gal siekiant mažesnės kainos, gal šiaip. Teko narstyti sąmatas po kauliuką, analizuoti, vesti prie bendro standarto. Realiai turėjome tris kandidatus, apie kuriuos jau rašiau. Vienas pabėgo. Iš dviejų rinktis buvo ne fengšui ir beveik liepos mėnesį susiradome dar vieną.

Vienos įmonės sąmata buvo atsiųsta greitai, bet net ir po pataisymo atrodė labai skylėta, bet mažiausia. Be to, šviežus uab’as, nors žmogus rekomenduotas ir darbo pavyzdžių yra. Atmestas dėl sąmatos skylėtumo ir dalinai dėl bendravimo, požiūrio į pasirinktus sprendimus.

Kitos dvi įmonės gan padorios ir sąmatas parengė detalias. Keisčiausia buvo tai, kad išskaidžius dalimis ir palyginus konkrečius darbus, kaina buvo labai panaši. Realiai prireikus sąmatas galima sulyginti minimaliai keičiant sprendimus. Tada ir paaiškėjo, kad rinktis jau reikia ne pagal kainą. Vieni statytojai, nors ir gerai bendravo, matosi rimti žmonės, ir kokybės siekiantys, bet nelabai šiuolaikiški sprendimų prasme. Nuo kitų metų visi nauji projektai turės atitikti A klasės reikalavimus, o jie storiausią sieną yra darę su 20cm apšiltinimu. Stogo daugiau 30cm irgi nematę. Bandė įtikinti, kad monolitiniai pamatai yra geriau ir kaina ta pati beveik kaip iš betono blokelių (dėl gerumo sutinku, bet dėl kainos..). Taip pat visiškai neskaičiavo fasado ir pilno stogo apšiltinimo, net pakartotinai paprašius. Panašu, kad reikėtų daug įtikinėti kaip geriau, ir dažnai ginti savo sprendimus.

Tas vienintelis bendravimo faktorius nulėmė pasirinkimą, ir galime sakyti, kad turime statybininkus. Normaliai bendraujančius, suprantančius apie namo energetinį efektyvumą, mačiusius visokių storių sienų ir stogų. Dar be sutarčių, tikslinsim kainas, planuosim darbus tada forminsim. Dėl mėtymosi nuo birželio pradžios iki rugpjūčio tiesiog praleidome šį sezoną. Iki stogo niekas jau nebespės pastatyti, tad šių metų planas yra pamatai, tvora ir elektra. Be to, pasirinkti statybininkai pasiėmė kitų objektų ir be spalio mėnesio pradėti negali. Kadangi mums reikia tik mėnesiuko pamatams, tai praktiškai nieko nekeičia. Pasidarę pamatus galėsime ramiai juos įregistruoti ir derinti paskolos reikalus, kad galėtume pavasariui atėjus startuoti su sienomis. Veiklos šiems metas bet kokiu atveju užteks.