Vandens įvadas

Įvadų būna visokių, tačiau mūsų namas turi tik du – (šaltą) vandenį ir elektrą. Elektra jau buvo pajungta elektrikų, liko įvesti vandenį.

Namas sodų bendrijoje, todėl, kaip ir reikėtų tikėtis sostinės gyventojui XXI amžiuje, miesto vandens, anei nuotėkų tinklų šalia nėra. Bendrija turi savo gręžinį, kuriuo ir naudojasi visi pastovūs gyventojai (jų koks 100, tikriausiai). Gręžinys 150m gylio, tad naudoja tą patį vandens telkinį kaip ir likęs miestas, tik siurblius prižiūrėt tenka patiems, ir nėra jokių filtrų.

Skaityti toliau „Vandens įvadas”

Paskirstyta lietaus kanalizacija

            Daugeliu atvejų decentralizacija yra gera idėja, ypač architektūrose, kurios nėra susijusios su statybomis. O statybose – autonominiai/decentralizuoti elektros tinklai, nepriklausomos šildymo sistemos ir save energetiškai aprūpinantys pastatai nėra dažnas dalykas, bet idėjos yra. Ir įgyvendinimas, atrodo, jau čia pat, už kampo.

Sutikite, lietaus kanalizacija nėra tas dalykas, apie kurį daugiausiai galvojama statant namą. Taip, atsiradus stogui ir lietaus nuvedimo sistemai klausimas iškyla natūraliai – „o vanduo iš šito vamzdžio eina… kur?“. Atsakymas – vanduo turi būti kanalizuojamas. Žinoma, gali būti ir saugomas laistymui, pvz, bet čia labiau išimtis nei taisyklė. Didelė dalis aplinkinių namų tokio dalyko kaip lietaus kanalizacija neturi apskritai. Vanduo bėga ant šalia esančios pievutės, į gretimą gatvę, ir betoninis latakas iki gatvės priimamas kaip visai teisingas sprendimas. Keliai prie mūsų namų prasti, duobės, balos, ir užpylinėti juos dar savo stogo vandeniu nekyla ranka. Todėl nusprendžiau, kad lietaus vandens surinkimą reikia pasidaryti. Skaityti toliau „Paskirstyta lietaus kanalizacija”

Juodgrindės ir grindų šiltinimas

Įrengus nulinę kanalizaciją kitas žingsnis yra grindų paruošimas ir betonavimas. Etapai keli – juodgrindės, apšiltinimas su vandens vamzdžiais, šildymo vamzdeliai ir galiausiai – pačios grindys.

Juodgrindės. Tai betono sluoksnis tiesiai ant smėlio (dažniausiai ~5cm), ant jo dėsis šiltinimas (putplastis). Žmonės jas daro, arba nedaro. Argumentai už:

  • apsaugo putplastį nuo graužikų ir kitų žemės reikalų
  • pagerina putplasčio savybes neleidžiant jam įgerti vandens iš žemės (sako kyla problemų skaičiuojant grindų šiluminę varžą, jei putplastis turi sąlyčio su gruntu)

Tiesą pasakius abu argumentai pakankamai kliba. Skaityti toliau „Juodgrindės ir grindų šiltinimas”

Nulinė kanalizacija

Pabaigus sienų tinkavimą perėjome prie grindų. Jų pakraščiuose ir kur reikia jau buvo pravesti vamzdeliai su pogrindine elektros instaliacija, signalizacija, tad reikėjo pabaigti su kitomis komunikacijomis – kanalizacija ir vandeniu. Čia ir prasideda triukai – kanalizacija turi būti žemėje po juodgrindėmis, o vandentiekis – šildymo sluoksnyje virš juodgrindžių. Todėl darbus reikia susiplanuoti taip, kad grindų betonuotojai ir šiltintojai įstotų laiku, tarp santechnikų darbų. Problemos čia nebuvo, nes samdžiau santechnikus, kurie buvo ne kartą dirbę su betonuotojais. Susitarė ir susiderino patys, kištis nereikėjo.

Taigi, sienos tinkuotos, grindys – smėliukas. Su santechnikais suderinau iš karto trejas sąmatas – nulinės kanalizacijos, vandens vidaus įvado ir šildymo vamzdelių. Kanalizacijos daryti vienos neapsiėmė, nes daryti tik tai neapsimoka. Sutarėme, pradėjo darbus, atvažiuoju, ir pradaręs namo duris randu tai: Skaityti toliau „Nulinė kanalizacija”

Elektros įvadas į namą

Paskutinė elektros įvado fazė – statybinės dėžutės naikinimas, ir įvado atvedimas į namą, skydo tiesioginis pajungimas. Elektrą planavau atvesti į namą kartu su vandeniu – vienu metu iškasti dvi tranšėjas su ta pačia technika. Tačiau su vandeniu reikalai komplikuotesni, ir turėdamas kiek daugiau nei savaitę laiko, bebaigiant tinkuoti, nusprendžiau tranšėją išsikasti pats. Metrų nuo dėžutės iki katilinės pamato – 25. Taupant ilgį kasiau ne stačiu kampu o tiesiai iki namo kampo. CYKY’io buvo užkasta 30m, užteko. Skaityti toliau „Elektros įvadas į namą”

Vidaus elektra

Kadangi praeitą savaitę name pradėjo veikti dvi rozetės, reikėtų papasakoti, kaip to buvo pasiekta. Su elektriku buvo sutarta gerokai iš anksto, gal lapkritį. Darbai turėjo prasidėti gruodžio gale, prieš šventes. Elektrikas pažįstamas, galima sakyti giminė, dirba Kaune, tačiau sutiko atvažiuoti į Vilnių. Kainą sutarėme be kažkokių ypatingų nuolaidų, bet vis tiek buvo kartais pigiau nei vietiniai pasiūlymai. Susidėjome langus, baiginėjo fasadą ir stogą. Lauko apšvietimo laidus fasade išsivedžiojau pats. Orai šalo, buvo panašu, kad tinkavimas palauks pavasario, todėl skubos dėl elektros kaip ir nebuvo. Skaityti toliau „Vidaus elektra”