Fasado apdaila termomediena

Viename iš senesnių įrašų kontempliavau apie fasado apdailos medžiagas ir nuo to priklausomus sprendimus. Pagrindinė išvada, kuri atėjo tik vėliau, viską susumavus – fasado apdaila diktuoja sienų šiltinimo sprendimus. Siekiant idealaus sandarumo greičiausiai reikėtų visą namą (arba bent ženklią dalį) apipurkšti poliuretano putomis ir tinkuoti. Bet mes pasukome link pradinės namo išvaizdos idėjos – medinio fasado. Tai lėmė mineraline vata šiltintą, vėdinamą fasadą, aprašytą šiltinimo įraše. Ant vatos karkaso lengvai montuojasi tašeliai dailylenčių tvirtinimui, taip pat tai šiek tiek palengvina langų montavimą.

Kai jau yra karkasas, dailylenčių montavimas atrodo gana trivialus darbas. Kali tašelius (25×50 „makaronus“ arba stambesnius) ir ant jų kali/suki lentas. Viename iš variantų architektas dalį namo siūlė dengti juodomis lakšto tipo cementinėmis plokštelėmis, ir stogą ir fasadą. Tokiu atveju svetainės dalis atrodytų tikrai atskira ir išsiskirianti. Mes juodos spalvos pabijojome (dabar manau, kad gal be reikalo), ir plokštes pakeitėme į horizontalias dailylentes, kai tuo tarpu likusioje dalyje bus vertikalios. Mintyse palikome ir galimybę horizontalias dailylentes padengti tamsesne dažyve, kad šiek tiek išsiskirtų. Bet čia jei neturėsime ką veikti vasarą 🙂

Kadangi dailylenčių pats nekaliau, meistrams turėjau pateikti medžiagas – tašelius ir termomedį, nurodyti kur kokio pločio vėdinimo tarpą palikti, ir kuo kalti ar sukti dailylentes. Standartiškai vėdinamas fasadas, kaip ir stogas kalamas naudoant 25x50mm „makaronus“. Tai reiškia, kad vėdimamas tarpas bus tik 2.5cm. Techninė priežiūra patarė tarpą daryti didesnį, nes plėvelė kartais pasipučia nuo vatos, ir tarpas lieka labai mažas. Kadangi stogo grebėstus montavome ant 50×50 tašelių, horizontalioms dailylentėms nusprendžiau daryti taip pat. Tašeliai kalami vertikaliai kas 60cm, o ant jų – špuntuotos horizontalios dailylentės. Viskas paprasta. Išskyrus kampus.

Kampų montavimo yra keletas variantų, galima dėti spec. kampą ant viršaus, arba galima kampe prisukti vertikalų tašą, ir prie jo prileisti apdailą. Taip ir padarėme. 42×42 termo tašai buvo prisukti ties išoriniai kampais, ir gerai prileidus atrodo tikrai neblogai. Tiesa, statybininkai panaudojo savo tvirtinimo metodą, nesinaudojo mano rodytu mazgu su vertikaliomis lentomis:

Jie kampą sumontavo ant varžtų, prisuktų iš vidaus, kad nesimatytų tvirtinimo iš lauko. Kai paklausiau, ar laikys, patikino, kad jį išlaiko, tai tikrai laikys.

Horizontalios dailylentės buvo „Rūta“, 117mm pločio, įskaitant špuntą, AB klasės po €15 už kvadratą. Sunaudota beveik 110 kvadratų.

Įdomiau buvo su vertikalių, nešpuntuotų dailylenčių montavimu paliekant tarpą. Architekto nurodymas buvo 10-11 cm pločio lentos, paliekant 5-7mm tarpus. Kadangi pločio pasirinkimas buvo tarp 92 ir 117 mm, rinkausi platesnę, kad būtų vienodo pločio su horizontaliomis. Pirkome 235 kvadratus AB klasės „Mykolo“ lentų, irgi po €15 už kvadratą. Bet vertikalių lentų ant vertikalių tašų nepritvirtinsi, o tarpas palei sieną turi leisti nubėgti drėgmei vertikaliai. Todėl reikia tvirtinti dvigubą karkasą lentoms. Pirma mintis – dėti du po 25mm storio sukeistus „makaronus“. Bet ant 25mm storio, ore kabančio tašelio nei lentos prikalsi, nei ji laikysis. Todėl pirmam sluoksniu palikau 25mm, o antą parinkau nestandartinį 40mm. Sumoje 6.5cm vis tiek geriau, nei 2 po 50mm, ir 10cm storesnis fasadas.

Realiai tarpeliai tarp lentų gavosi 4-5mm. Vertikalioms dailylentėms kampinių tašelių nenaudojome, tiesiog buvo gretimos lentos gražiai suleistos, paskaičiavus pločius ir pastumdžius tarpelius.

Tvirtinimas. Konsultuojantis su termomedienos pardavėjais buvo užakcentuota, kad negalima montuoti cinkuotais vinimis/medsraigčiais, nes pažeisti medsraigčiai pajuosta ir nubėga juodos žymės. Tą teko matyti ir menų inkubatoriaus fasade, kurį pardavėjai pateikė už pavyzdį „kaip nereikia daryti“. Rekomendacija – tvirtinti nerudyjančio plieno medsraigčiais arba rifliuotomis vinimis. Statybininkai turėjo šiek tiek patirties su termomediena, net ir šiuo metu statomose objektuse naudojo. Jų rekomendacija buvo nenaudoti savisriegių medsraigčių, bet kalti rifliuotomis vinimis su pneumatiniu plaktuku. Taip greičiau, ir atrodo geriau. Pažiūrėjau kaip toks kalimas atrodo gyvai ir nusprendžiau, kad tikrai geriau, nei eilės blizgančių medsraigčių galvučių. Naudojome 50mm ilgio, ~1.5mm storio nerudyjančio plieno vinis. Su kuo irgi buvo nuotykių, nes būtent nerudyjančio plieno, ir tinkančio naudojamam plaktukui turėjo tik gal dvi įmonės ant visos Lietuvos. Ir turėjo nepakankamai, o veža savaitę. Kartą ar du teko pritrūkti, nes paimi visus kiek turi, užsakai dar ir jei spėji išnaudoti nupirktus – tenka laukti. Bet rezultatu esu patenkintas, neprilindus prie pat sienos vinių nesimato, ir tikiuosi niekas nenubėgs su laiku.

Termo medieną pirkau iš brolistimber.eu. Nors nuolaidų jokių ir nepadarė, bet labai operatyviai ir kokybiškai aptarnavo. Nenuostabu, kad klientų netrūksta. Dėl apsiskaičiavimo reikėjo pirkti papildomai, problemų neiškilo – pristatė per porą dienų. AB klasė kainavo po €15 už kvadratą, bet dabar svetainėje matau, kad ateinančiam sezonui kainos jau pakilo. Statybų daugėja, paklausa daro savo. Nors AB klasė vidutinė, bet praktiškai nieko neišpjaustėm, visi raštai ir šakos palikti ir prilipo. Visam fasadui ir langų angokraščiams mediena kainavo beveik penkis su puse tūkstančių eurų. Kaina nėra maža, tačiau lygintina su pvz. pramoniniu būdu dažytomis dailylentėmis. Dabar belieka stebėti kaip sodriai ruda spalva po truputį virs į pilką.

 

19 komentarai temoje “Fasado apdaila termomediena

  1. Sveiki, gal galite truputį paaiškinti, kaip mediena apdirbta? Ta prasme jos nedažytos? Tai su laiku jos pajuos, kaip maumedis? Čia pušis? Ką sako, kadanteks jas keisti?

    Šiaip viskas super. Pas mus irgi medinė apdaila bus, tai viskas domina.

    1. Termomediena (šiuo atveju termo-D) yra aukštoje temperatūroje, iki 212°C pakaitinta mediena, kuri pakeičia savo savybes. Suskilusios maistinės medžiagos neleidžia veistis puviniams ir kitiems organizmams, padidėja matmenų stabilumas ir t.t. (pardavėjai detaliai aprašo). Mūsų atveju dailylentės pušinės, laikui bėgant jos bluks ir pilkės, kol taps šviesiai pilkos. Kai šiuo metu gan smarkiai rudos ir kvepia kaip kepiniai 🙂 Keitimas priklauso nuo aplinkos, bet normaliomis sąlygomis dėmesio gali pradėti reikalauti po kokių trijų dešimtmečių. Nedengtos niekuo, tik keptos. Padengus gali laikyti ilgiau, bet tada reikės perdažinėti, kas paneigia visą patogumą ir paprastumą.

  2. O kaip bus su horizontaliai sudetom lentelem ateityje kai tuose tarpuose prades rinktis dulkes,lapai, ir kitos organines medziagos? Neprades medeliai augti po kazkurio laiko? 🙂 jau dabar matosi, kad snegas ten laikosi..

    1. Horizontalus montavimo būdas yra tradicinis ir laiko patikrintas. Išlinkimas prie špunto tikrai nieko blogo, šitą net seneliai galėtų patvirtinti. Aš labiau nerimauju dėl vertikalaus montavimo su tikrais tarpeliais. Bet pagyvensim – pamatysim.

  3. Termomediena labai klaidina savo spalva. Kai ji dar negavus nei saulės nei drėgmės ji yra gražios rudos spalvos, bet vėliau ji pilkėja ir namas keičiasi iš maloniai rudo į niūriai pilką. O po lietaus namas iš šviesiai pilko tampa tamsiai pilkas ar netgi vietomis juodas. Po lietaus namas atrodo lyg būtų apkaltas papuvusiomis dailylentėmis.

    Spalvos yra kiekvieno asmeninis reikalas, kas vienam patinka nebūtinai kitam patiks.

    Tiesiog prieš renkantis termomedieną apdailai nuvykite į Ramūno nuorodoje esantį objektą ar kitą su tokia apdaila po lietaus, kai tos dailylentės pajuoduoja. Man asmeniškai to vaizdo pakako, kad atsisakyti šios apdailos, bet čia kiekvieno skonio reikalas.

  4. Čia skonio ir piniginės dalykas. Man per brangu, tai dėl to termomedienos nedėsiu.
    Netoliese namas su termomediena stovi, tai po lietaus pobaisiai atrodo. Bet visada galima kažkuo nudažyti.

  5. Atrodo gražiai, o ateity kai nubluks, atrodys dar gražiau 😉 Tik aš būčiau paklausius architekto dėl dalies namo dengimo tomis plokštelėmis, mano akim būtų nuostabus derinys (ypač jei plokštelės ne cementinės, o akmeninės būtų….).

  6. Dabar juk madinga tokią fasado apdailą daryti ir asmeniškai esu už, ypač tokio projekto namui. Atrodo ir moderniai bei tuo pačiu klasika (nes medis). Ir tinka toks pasirinkimas labiau dviejų aukštų namui, nes vieno aukšto tai man nesižiūrėtų, nebent kaip projektas parengtas. O šiaip tai tikrai geras pasirinkimas manau jūsų, juolab, kad metams einant pats medis keis spalvą ir kitaip atrodys 🙂

  7. Gražus fasadas, man įdomu, ar išsiaiškinot kokia kediena ant to namo Juodajame kelyje? Kaip tik savaitgalį matėme ir pagalvojome, jog maumedis. Mes taip pat statomės link skandinaviško stiliaus namuką, tik didžioji dalis dengta skalūnu, o dalis maumedžiu. Ilgai rinkomės medį fasadui, galiausiai nutarėm imt maumedį.

    1. Pats pirmas klausimas pamačius mūsų fasadą iš arti būna „maumedis?“, kitąsyk dar prieš „labas“ 🙂 Nors tai tiesiog pušis. Termo pušis, kol šviežia, yra gerokai tasmesnė ir į „žalią“ pušį net nepanaši. Bet į maumedį (matyt) neša. Dėl juodojo kelio namo, statyčiau taip pat už termo pušį, tik jau išblukusią. Kiek aš mačiau, ant Lietuvos neparduodama kitokia termomediena kaip pušis. Paprastas maumedis (taip pat AB klasės) kainuoja tiek pat arba panašiai, kaip termo pušis. Iš aprašymo sprendžiant ilgaamžiškumas taip pat panašus. Realių panaudojimo atvejų matyti neteko.

  8. Sveiki.
    Žadu naudoti termo mediena savo namo fasadui. Nesugalvoju ką daryti su pamato cokoliu? Gal galite parodyti kaip atrodo jūsų namo cokolis? Kokias medžiagas naudojote? Ačiū.
    P.S. Namas atrodo super!

    1. Sveiki, cokolį tiesiog nuarmavo ir nutinkavo tamsiu strukūriniu tinku. Jo ten ne tiek daug matosi, apie 20cm max. Nuotraukos dabar po ranka neturiu, įdėsiu prie kokios panašios temos

    1. Sveiki. Užtruko, kol prisiruošiau surasti kelis, ir nufotografuoti. Bet atrodo jie taip – Kaip matote, skirti pneumatiniam plaktukui

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.