Visą statybų periodą nuo perdangos atsiradimo turėjau vieną nepatogumą – norint patekti aukščiau nei į pirmą aukštą rekėjo naudotis kopėčiomis. O kartais ir darbininkai kopėčias nusinešdavo, tada apskritai komiška situacija – gali tik po pirmą aukštą pasivaikščioti. Todėl, baigus fasadą kitas darbas buvo laiptai. Bent mano atveju su laiptais buvo tik du klausimai – kokio tipo laiptai, t.y. mediniai, metaliniai, betoniniai ir kokie pakopų išmatavimai.

Pirmas pasirinkimas buvo gana aiškus – nenorėjau „skambančių“ laiptų, todėl pasirinkau stabiliausius ir tyliausius – betoninius, kurių pakopos vėliau bus aptaisytos medžiu. Iš minusų tokiems laiptams įvardijama kaina, tačiau medžio darbai taip pat nemenkai kainuoja, tai finale net neaišku, kas būtų pigiau.

Antrą pasirinkimą sutvarkė architektas, parinkdamas jo žodžiais „pačius patogiausius“ laiptus. Paprastai laiptus rekomenduojama daryti pagal kelias formules, pvz. vadinamają „63“ taisyklę. Šiuo atveju dviejų pakopų aukščių suma su pakopos pločiu turėtų būti 63 (17+17+29). Arba kelios kitos „taisyklės“ – 18/28, 19/27, 20/25. Aukštis svyruoja nuo 18 iki 24 cm, plotis – 24-28 cm. Taupant pakopas dažnai pasirenkami aukšti laiptai trumpomis pakopomis, bet jie yra patys nepatogiausi. Mūsų atveju pritaikyta kita taisyklė – 15/30, kitaip tariant „per pusę“. Ji labai arti „63“ taisyklės, bet laiptai kiek plokštesni. Betonuotojų vadovas perspėjo, kad tokiais laiptais vaikščioti bus nepatogu, nes po kažkiek pakopų reikės pristatyti koją pritrūkus žingsnio. Iškilus klausimui kuo pasitikėti, statybininku ar architektu, renkuosi architektą. Kaip parodė laipiojimas jau padarytais laiptais – architektas buvo teisus, laiptai tikrai labai patogūs ir jais laipioti lengva. Tiesa, realiai viską išmatavus aukštis gavosi beveik 16cm, taip po lygiai išsidalino visas laiptų aukštis (ir tapo „taisykle 62“).

Įrengimas. Kadangi mano statybininkas už rečiau daromus darbus plešia didelius pinigus, pasieškojau darbininkų „iš šalies“. Tiesiog pasinaudojau vieno blogerio patirtimi (neprisimenu dabar kurio), pasižiūrėjau darbų galeriją, ir susisiekiau su pamatai-laiptai-betonavimas.lt. Darbininkai kaip darbinikai, tipiniai „statybiorai“. Pasidalinau brėžiniais, padarė sąmatą ir sutarėm laiką. 8ą ryte radau kieme laukiančią 5 žmonių brigadėlę su priekaba medžiagos klojiniams. Parodžiau, kur švarių grindų lygis kiekvienam aukštui, atsakiau klausimų apie aukščius ir buvau „paleistas“. Apie antrą valandą su TP nuvažiavome pažiūrėti sumontuotų klojinių ir armavimo, viskas tiko ir kaip tik atvežė betoną. Ketvirtą valandą popiet laiptai jau buvo išlieti, statybininkai sėdėjo, rūkė (!) ir laukė užmokesčio. Nepilnos 8-ios valandos ir darbas baigtas. Beliko palaukti dvi-tris dienas, kol galutinai sustings.

Tiesa, atsiskaičius betonuotojai išvažiavo, lyg viską pabaigę. O po kelių dienų, sustingus betonui, iš lėto atėjo mintis, kad klojinius vis tik reikės nuimti. Tai ir lukštenau tuos laiptus porą savaitgalių, apsiginklavęs suktuvu ir laužtuvu. Taigi, šiuo metu laiptai patinka, žiūrėsime, kaip seksis derinti su grindų lygiais, kai jos bus. Kaina – gerai, greitis – labai gerai. Galėjo tik neprirūkyti viduje ir įskaičiuoti klojinių nuėmimą.

Bazinė kaina „į antrą aukštą“ buvo apie €900. Kadangi pas mane laiptai šiek tiek platesni (1.15m) ir ilgesni, suskaičiavo €1100. Gaila tik vieno dalyko – kad nepasidariau jų anksčiau, būtų nereikėję tiek kopėčiomis laipioti 🙂