Pamatai: hidroizoliacijos dilema

Pagaliau pradėjau aktyviai bendrauti su statybininkais. Nustatėme darbų apimtis pirmam – šių metų – etapui. Jis apims visus pamatus, ir katilinę, kuri bus pusrūsyje, ir yra praktiškai suformuota pamatinių blokelių. Dėl to bus ir viena monolitinė perdanga bei langas.

Po darbų nustatymo reikia patikslinti sąmatą, pasirašyti sutartį ir pradėti. Tai gali nutikti jau po savaitės! Tikslinant sąmatą iškilo keli klausimai. Konstruktyve pamato detalė sukėlė klausimų statybininkui dėl hidroizoliacijos. Pamatai, kaip žinia, pas mus juostiniai paviršiniai, surenkami iš haus blokelių ant monolitinio pado. Kadangi polių nėra, galima visą pamatą apšiltinti nepaliekant šalčio tiltų. Šildoma XPS – ekstrūdiniu polistirenu, kuris atsparus drėgmei ir mechaniniam poveikiui (vidinei daliai naudojamas EPS100). Bet sprendime įpaišyti net du hidroizoliacijos sluoksniai – ruloninė dviejų sluoksnių hidroizoliacija tarp rostverko ir XPS šiltinimo, taip pat ir drenažinė hidroizoliacija „korys“ išoriniame XPS sluoksnyje. Žodžiu, detalė atrodo taip: Skaityti toliau „Pamatai: hidroizoliacijos dilema“

Geologijos ataskaita ir konstruktorius

Geologiniai tyrimai buvo padaryti dar sausio 12ą. Tik padarius tyrimą ir einant atsiimti ataskaitos paaiškėjo, kad geologų ofisas visai netoli mano darbo, visai maloni smulkmena, sutaupė pusvalandį. Tą pačią savaitę buvau pats susitikę su konstruktoriumi, aptarėme likusius klausimus – pamatus, sienų tipą ir šiltinimą, stogo konstrukciją. Pamatams rimtai pradėti reikėjo geologinių tyrimų, todėl tik juos gavęs iš karto nuvežiau konstruktoriui. Tada sutarėm ir dėl finansinės dalies, pasirašėm sutartį. Terminas – kovo 15ą (du mėnesiai). Šiuo metu liko tik pora savaičių, jau esu gavęs pamatų ir perdangų schemas. Atrodo neblogai.

Pamatai: geologiniai tyrimai

Norint pasirinkti pamatų tipą reikia atsižvelgti į keletą dalykų. Visų pirma tai – grunto tipas ir sudėtis pamatų vietoje. Tam tikro tipo pamatų negalima daryti vien dėl esamo grunto. Dažniausiai naudojami trys pamatų tipai:

  • Gręžtiniai (poliniai). Patys populiariausi. Taip pat tinka beveik bet kokiam gruntui, skiriasi tik poliaus (gręžinio) gylis. Turi vieną esminį minusą – rostverkas statosi tiesiai ant polių, ir kiekvienas polius tampa šalčio tiltu, nes padoriai apšiltinti pačio poliaus neišeina.
  • Juostiniai. Retai pasirenkamas variantas. Tačiau nereikalauja gilių gręžtinių polių, todėl atraminius taškus galima efektyviai apšiltinti ir išvengti tiesioginių šalčio tiltų. Negalima įrenginėti esant tam tikrai grunto sudėčiai (esant piltiniam gruntui, aukštam vandeniui, ir t.t.). Preliminariai planuoju rengti šį variantą, būtent dėl apšiltinimo galimybės. Taip pat konstruktorius jau turi paruoštą ir atidirbtą sprendimą apšiltinimui.
  • Plokštuminiai. Praktiškai egzotika, naudojama tik pasyvių ir pusiau pasyvių namų entuziastų. Idealus variantas norint užtikrinti šalčio tiltų nebuvimą. Gruntui nėra taip jautrus, bet tam tikrais atvejais pakankamai neekonomiška įrenginėti. Dar vienas iš minusų – rengiant pamatus reikia įrengti visas komunikacijas grindyse – vamzdynus, elektrą, šildymą. Būčiau visom keturiom už šį variantą, bet namas bus statomas įkalnėje, su aukštais 1-1.5-2, todėl gautusi labai komplikuota sistema, todėl dar brangesnė.

Skaityti toliau „Pamatai: geologiniai tyrimai“