Kaminas, ar ne kaminas, štai kur klausimas

lauželis Projektuojant namą, viskas prasideda nuo idėjos. Ar ekonominio pagrindo. Ar abiejų. Mūsų atveju tai buvo idėja, kuri turėjo galimybę pildytis. Prieš įsigyjant sklypą matėsi situacija, kuri diktuos namo tipą ir sudėtingumą. Iš to ir išplaukė idėja. Architektas galvojo apie erdves, tūrius ir jų panaudojimą, o aš bandžiau prie to pririšti inžineriją, efektyvumą ir sąmatą. Architektui gal nelabai svarbu stogo padėtis, o man vienas šlaitas, visai geru kampu atsuktas į pietus atrodė kaip patogi vieta pvz. saulės baterijoms. Viena iš pastato esminių charakteristikų – šildymo tipas. Pasirodo Vilnius (o tikriausiai ir visi kiti miestai) turi šildymo tipo zonas, ir ne visur visokį (teoriškai) šildymo tipą leidžia. Kur yra dujų įvadas, ten neleidžiama kietu kuru, ir panašiai. Mūsų sklypas žemėlapyje parodytas kaip „šildymo dujomis“ zonoje, tačiau dujų įvado aplink nėra, ir beveik visi kaimynai šildosi kietu kuru.

Vystantis projektui ir patyrinėjus galimybes, nusprendžiau šildytis šilumos siurbliu. Pradžioje galvojau apie gruntas-vanduo, bet vėliau persimečiau link oras-vanduo (buvo apie tai įrašas). Projektas dar nebuvo įkeltas į infostatybą, buvo daromas konstruktyvas. Konstruktorius pateikė konstruktyvą su kaminu. Sakau kam man kaminas, jei šildysiu siurbliu? O sako tu pagalvok, katilinę ar taip ar taip turi su langu, atitinkančią reikalavimus. Nesvarbu kuo šildysi, kamino buvimas ar nebuvimas bus tik galimybių klausimas – visada galėsi pastatyti granulinį KKK ar dujinį katilą, jei jas netyčia atvestų. Architektas buvo irgi visai linkęs piešti kaminą ir nurodyti šildymą granuliniu katilu, nes nebuvo projektavęs šilumos siurblio įvado, ir norėjo išvengti kabliukų gaunant leidimą. Taip pat, idėjų fazėje svetainėje galvojome apie židinį/krosnelę. Leidimą gavome su granuliniu KKK ir kaminu.

Bet nuo idėjų fazės šis-tas pasikeitė. Visų pirma, turime sąmatą. Ir ji verste vertė peržiūrėti visus punktus. O kaminas, pasirodo normaliai kainuoja. Pats kaminas (Shiedel 2 angų su ventiliacija, 9m aukščio) kainuoja apie €2500. Metro mūrijimas dar po ~€30 (viso €270). Plius apskardinimai visokie ir papildomi elementai. Po to, dar reikės krosnelės/židinio. Šis malonumas mažiau €2000 taip pat neatsieis. Vienas nedidelis momentas su krosnele sandariame name su rekuperatoriumi – oras negali būti imamas iš pastato vidaus, reikia atskiro padavimo iš lauko. Dar vienas vamzdelis po pamatu su sklende. Kelis šimtus eurų tikrai kainuos. Taigi, argumentai :

  • Namas su kaminu gali būti šildomas visais įmanomais būdais. Universalumas.
  • Nutrūkus elektrai aš šiaip sugedus ŠS, krosnelė gali būti dalinis šildymo pakaitalas.
  • Estetiškai svetainei krosnelė būtų pliusas

Pliusų sąrašėlis nėra labai ilgas.. argumentai prieš:

  • Sandariame (ar tik gerai apšiltintame) name kaminas bus dar vienas šalčio tiltas ir papildoma skylė stoge.
  • Kaminas su krosnele kainuotų papildomai apie €5000, greičiausiai kiek daugiau.
  • Naudojimo dažnumas normaliomis sąlygomis bus maždaug 5 kartai per metus. Turime židinį dabar, skaičiavimas iš patirties.
  • Oro padavimui reikia papildomo vamzdžio, tai irgi papildoma skylė. Be to, paprasta krosnelė taip pat netiks, reikia specialios, su atskiru oro padavimu.
  • Krosnelė šildys tik vieną kambarį iš penkių (didžiausią). Rekuperatorius tikriausiai nepajėgs šilumos išnešioti po visą namą (o dingus elektrai rekuperatorius neveiks).

Argumentus stengiausi išdėlioti pagal prioritetus. Logiškai galima pateisinti tiek vieną, tiek kitą pusę. Didžiausias pliusas – turėti atsarginį variantą. Nepastatęs kamino jo nebepastatysi, o kai jis bus – galėsi tiesiog nenaudoti jei nereikia (ir galvoti ką būtum geriau padaręs už tuos €5k). Didžiausias minusas – dvi papildomos skylės name. Didelis smūgis sandarumui ir dar pora vietų padaryti broką. Nors, mačiau, keletas e-statytojų ir puspasyviuose namuose krosneles įrengė. Kokie argumentai jums atrodo svariausi?

23 komentarai temoje “Kaminas, ar ne kaminas, štai kur klausimas

  1. As savo 9m. shideli dvieju angu(200mm) su dviguba ventilecija sumokejau 1550eur,svarstau oras_vanduo geoterma bet su mintim kad veliau kamino nebeikisi tai padariau iskarto.Prie visos sumos 1820 eur nieko nebekeicia.

  2. Viskas teisingai surašyta.
    Mes problemą sprendžiam tai: nupirktas pristatomas apšiltintas kaminas, kuris statysis namo centre, salone.
    Neržaveikos korpusas visai neblogai atrodo. Pasistato per dieną.
    O ir pigu: mokėjau 64 Eur už ilgio metrą.
    Paėmiau ir 2 sklendes, kurios (tikiuos) apmažins šalčio cirkuliaciją. Juk kaminas nebus naudojamas nuolat. Viso kainavo 800€.
    O prie kamino jungsim granulinę krosnelę. Yra gana gražių, su atskiru oro padavimu, nuo 2000€

    1. Krosneliu geru galima ir devetu nusipirkti, yra internete daug skelbimu, kur chebra is Norvegu veza ir restauruoja, ar tiesiog nuvalo. Butent is ten pazistamas tokia http://www.1000zidiniu.lt/index.php?page=shop.product_details&flypage=flypage.tpl&product_id=784&category_id=70&vmcchk=1&option=com_virtuemart&Itemid=142 uz 100eur parveze, pagaminimo metai 1990m., beliko tik dulkes nuvalyti, kuo puikiausiai tarnauja pavasariop ar ankstyva rudeni…

  3. As negaliu atsidziaugti sprendimu isirengti krosnele, nors planuodama namo vizija buvau eliminavusi sia „prabanga“, bet architektas ikalbejo ir dabar kaskart megaujuos. Kurenam daznai, nors dar statybos, bet kazkaip malonumui vis uzkuriam – hipnotizuoja. O del kamino katilui tai pas mane veltui gavosi, jis nebereikalingas dabar, nes vietoj granulinio oras-vanduo. Bet visi mane ramina – lietuviui butinas kaminas „del viso pikto“, gal kada prireiks kitokiam sildymo budui… bet man skamba nesamoningai, jauciuosi isleidusi veltui kokius 1,3 K eur… Dar tiesa del krosneles, kai norisi staigiai susildyti svetaine tai labai liuks, nes kai/jei grindinis sildymas, tai jis labai letai isisiubuoja. Siaip as asmeniskai krosnele kokia simpatiska malonumui tikrai patarciau tureti 🙂 tiesa su krosnele apsisukau gan pigiai – kaminas isokern ne toks brangus ir tikrai imanoma paciam ji isirengti, o krosnele pirkau naudota…

    1. Leiskite spėsiu – prieš tai neturėjote židinio/krosnelės? 🙂 Mes bute jau beveik 10 metų turime židinį, ir jis pradžioje tikrai užburdavo, bet ta romantika po truputį išblėso. Negaliu sakyti, kad nemalonu pakurti ir dabar, bet statistika paprasta – keli kartai per metus, kol miestas šildymo neįjungė. Mano atveju krosnelės ir katilo kaminas būtų tas pats, tik skirtingi kanalai, tad antras nenaudojamas kaminas nestovės. Svetainės greitas prišildymas man taip pat yra vienas iš argumentų „už“.

      1. Nepatikesit – turejom 🙂 buvo zidinys, su atviru portalu, toks klasikinis. Tai vat ji kazkaip tikrai keleta kartu per metus naudojom… Su krosnele kazkaip kitaip, paprasciau, lengviau, ja vis norisi uzkurti. Siaip pas mano draugus irgi krosnele yra tai irgi vis ugnele joje uzdegama, daznokai. Neseniai dar teciui sakiau kad kaip nuostabu kad architektas ikalbejo ta krosnele vis gi numatyti 🙂 nes buvau irgi tokios nuomones kad retai naudojamas daiktas butu… Na bet pas mane sodyba tarp medziu su laukais aplink, gal pas mane kiek kitokia ideja (atostogu namas). Krosnele del greito prisildymo – jei uz tokia kaina kaip rasot tai gal koki radiatoriu elektrini butu optimaliau 🙂 bet tikrai – jei reikia silumos akimirksniu tai pusvalandukas ir jauki siluma nuo tos krosneles

        1. tik noriu pridurti del krosneles – reklamose jos atrodo grazios su svariais stiklais, o realybeje tas stiklas toks pajuodes buna 🙂 ir siaip tikrai reikia tureti specialu siurbliuka, nes nera tai toks jau svarus reikalas. Jeigu svetaine super blizganti ir prabangi, tai sakyciau krosnele pernelyg purvinas reikalas… tikrai reikia nusiteikti kad pries kiekviena uzkurima reikas pavalyti pelenus ir anlgiukus kaip reikiant…

          1. nu jau, nu jau purvinas, jei keli pelenai iskrenta, paimi sluotele ir susluoji. Isdega tie pelenai, nebutina gi juos kaskart valyti, as kas trecia-ketvirta kurima buna pravalau ir gana…Zmona turi kazkokio valiklio papirkusi, tai lengvai tas stiklas nusivalo, aisku keli kurimai ir vel juoda 🙂

  4. Dėl židinio kūrenimo dažnumo jau parašėt ~5 kartai per metus, tai jums jo praktiškai nereikia. Turiu namą be kamino, geoterminis, rekuperacija. Viduje pilnas komfortas ir nekyla poreikis užkurti papildomą šilumos šaltinį.

    Kas dėl situacijos kai dings elektra – yra mobilios dujinės krosnelės, kurios kainuos pora šimtų eurų ir ekstremalioje situacijoje pagelbės, be jokių židinių ir kaminų.

    Pagyvenę su geoterminiu(aeroterminiu) jūs gyvenime nepasirašysit ant kieto kuro katilo.

    1. tai siūlau iš kart įsigyt tą dujinę, nes jei reikalas prispirs, tai ne jum vienam, ir neliks, nes bus žaibu išimtos iš prekybos lentynų 🙂

  5. na as tingiu taip daznai valyti, tai pas mane didziuma laiko stiklas pajuodes, bet ugnele nuo to ne menkiau maloni buna – ypac klausytis to uzesio ir svelnaus spragsejimo – tikras malonumas. Siandien tetis atvaziavo i sodyba tai ten buvo 16 laipsniu po saltu keliu naktu, tai greis krosnele uzkure – zodziu, krosnele tikrai gelbeja, tiek kuna, tiek siela 🙂 as zodziu krosneliu fane patapau 😀

  6. Kol dar remontas vyksta, purvina, šildoma nereguliariai, tai gal ir tinka krosnelė.
    O kai gyveni, tai paprasčiau mygtuką paspausti… o ‘medituoti’, jei labai noris, vonioje 😉 Nugali praktiški ir paprasti dalykai.
    Nors NT pardavėjai rekomenduoja, kad jei namas statomas pardavimui, tai būtina krosnelę/židinį daryti – smarkiai kilsteli vertę moterų akyse 😉
    Apie purvą: mano katilinėje, nors su pelenais tikrai elgiuosi atsargiai, dulkių/suodžių sluoksnis padorus. Nėr jėgų jį valyt. Spėju ir nuo krosnelės panašiai. pelenų siurblys gal padėtų.

    1. Kurenama reguliariai, o vonioj niekad nemedituoju – stai beda 🙂 po poros metu galesiu pateikt statistika kaip daznai buvo kurenama krosnele 😉 tiesiog kai kurie zmones neisivaizduoja namo be gyvos ugnies, o kitiems absoliuciai to nereikia, taigi belieka nustatyti kuris is jus esate jus 🙂

      1. pas mus krosnelė bent porą kartų pakuriama į savaitę, nes naudojama kaip alternatyva šildymui, kol granulinis katilas „ilsisi“, tai galiu pasakyt, kad tas pajuodavimas stiklo labai priklauso nuo to ką kūrenat, nuo kamino traukos, ir nuo pačios krosnelės. Pas mus praktiškai nejuoduoja stiklas, kuris nuvalomas gal tik kartą į mėnesį, kaip ir veidrodis vonioje.

          1. Jei drėgnos malkos nesvarbu kokios medienos, jos blogiau dega, dėl to ir dūmų daugiau. Pas mus deginamos krosnelėje pernykštės malkos maišytos ir beržas ir alksnis, gerai išdžiūvę, laikomos sausai, taipogi ir atraižos nuo statybų ir pjaustytos paletės sukūrenamos, bet jos yra taip pat sausos, ne iš lauko. Krosnelei malkos tinkamos jei jose ne daugiau nei 20 proc. drėgmės ir mažiau.
            Krosnelė mums ne tik dėl šildymo, bet ir dėl jaukumo, todėl manau vertą ją turėti, o kad nusibosti tai manau toks dalykas neištiks niekada 🙂

  7. Jei norisi silumos ir jaukumo, dekite biozidini, modernu, skleidzia siluma, labai pigiai irengiama, jokiu salcio tiltu ir panasiai.

    1. Matėm, naudojom. Nei naudos, nei vaizdo (jei mažas). Po metų-kitų visi užmiršta, kad jis apskritai egzistuoja. Žvakės būtų maždaug atitikmuo pagal naudą, tik daug pigiau 🙂 O jei didelis, tai kels problemų sandarios patalpos oro kokybei.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.