Paskutinė elektros įvado fazė – statybinės dėžutės naikinimas, ir įvado atvedimas į namą, skydo tiesioginis pajungimas. Elektrą planavau atvesti į namą kartu su vandeniu – vienu metu iškasti dvi tranšėjas su ta pačia technika. Tačiau su vandeniu reikalai komplikuotesni, ir turėdamas kiek daugiau nei savaitę laiko, bebaigiant tinkuoti, nusprendžiau tranšėją išsikasti pats. Metrų nuo dėžutės iki katilinės pamato – 25. Taupant ilgį kasiau ne stačiu kampu o tiesiai iki namo kampo. CYKY’io buvo užkasta 30m, užteko. Skaityti toliau „Elektros įvadas į namą”
Author: Ramūnas
Vidaus elektra
Kadangi praeitą savaitę name pradėjo veikti dvi rozetės, reikėtų papasakoti, kaip to buvo pasiekta. Su elektriku buvo sutarta gerokai iš anksto, gal lapkritį. Darbai turėjo prasidėti gruodžio gale, prieš šventes. Elektrikas pažįstamas, galima sakyti giminė, dirba Kaune, tačiau sutiko atvažiuoti į Vilnių. Kainą sutarėme be kažkokių ypatingų nuolaidų, bet vis tiek buvo kartais pigiau nei vietiniai pasiūlymai. Susidėjome langus, baiginėjo fasadą ir stogą. Lauko apšvietimo laidus fasade išsivedžiojau pats. Orai šalo, buvo panašu, kad tinkavimas palauks pavasario, todėl skubos dėl elektros kaip ir nebuvo. Skaityti toliau „Vidaus elektra”
Betoniniai laiptai
Visą statybų periodą nuo perdangos atsiradimo turėjau vieną nepatogumą – norint patekti aukščiau nei į pirmą aukštą rekėjo naudotis kopėčiomis. O kartais ir darbininkai kopėčias nusinešdavo, tada apskritai komiška situacija – gali tik po pirmą aukštą pasivaikščioti. Todėl, baigus fasadą kitas darbas buvo laiptai. Bent mano atveju su laiptais buvo tik du klausimai – kokio tipo laiptai, t.y. mediniai, metaliniai, betoniniai ir kokie pakopų išmatavimai.
Pirmas pasirinkimas buvo gana aiškus – nenorėjau „skambančių“ laiptų, todėl pasirinkau stabiliausius ir tyliausius – betoninius, kurių pakopos vėliau bus aptaisytos medžiu. Iš minusų tokiems laiptams įvardijama kaina, tačiau medžio darbai taip pat nemenkai kainuoja, tai finale net neaišku, kas būtų pigiau. Skaityti toliau „Betoniniai laiptai”
Fasado apdaila termomediena
Viename iš senesnių įrašų kontempliavau apie fasado apdailos medžiagas ir nuo to priklausomus sprendimus. Pagrindinė išvada, kuri atėjo tik vėliau, viską susumavus – fasado apdaila diktuoja sienų šiltinimo sprendimus. Siekiant idealaus sandarumo greičiausiai reikėtų visą namą (arba bent ženklią dalį) apipurkšti poliuretano putomis ir tinkuoti. Bet mes pasukome link pradinės namo išvaizdos idėjos – medinio fasado. Tai lėmė mineraline vata šiltintą, vėdinamą fasadą, aprašytą šiltinimo įraše. Ant vatos karkaso lengvai montuojasi tašeliai dailylenčių tvirtinimui, taip pat tai šiek tiek palengvina langų montavimą. Skaityti toliau „Fasado apdaila termomediena”
Langų montavimas
Tokiais šaltais žiemos vakarais, kai lauke -20C, dalis statytojų-blogerių galvoja apie darbus, kuriuos bus galima tęsti atšilus orams, o kita dalis jau bando spėti, kokius pajėgumus (ar nepajėgumus) parodys jų šilumos siurblys oras-vanduo ir rekuperatorius. Naujus 2017-us sutikau nepriklausydamas nei vienai nei kitai kategorijai. Aišku, elektrinių šildymo prietaisų pajėgumai įdomu, bet šie pirkimai (ir bandymai) dar ateityje 🙂
Nesu parašęs apie langų istorijos pabaigą. Kaip jau rašiau įraše apie medinius langus, langai buvo užsakyti dar liepos mėnesį, su numatomu pagaminimu per tris mėnesius. Gamyba daug nevėlavo, gal tik savaitėlę su trupučiu, ir langų montavimas buvo numatytas lapkričio pirmą savaitę. Bet apie viską iš pradžių. Skaityti toliau „Langų montavimas”
Vieneri statybų metai
Lygiai prieš metus prasidėjo pirmieji darbai, nustūmė augalinį sluoksnį statybvietėje. Po gan intensyvių ir atsikvėpt neduodančių (ne vien statybų prasme) metų galima suvesti rezultatus. Šiuo metu pusė namo jau su fasado dailylentėmis, ir tik ketvirtis stogo su skarda. Šią savaitę svetainės korpusas iš išorės bus baigtas. Taigi, nors su langais, didžiąja dalimi šiltinimo (paskutinio vidinio sluoksnio trūksta) ir dalimi fasado, bet „dėžutė“ nėra baigta. Planas buvo „šiemet“, tad dėžutę dar visai galima užbaigti iki švenčių. Skaityti toliau „Vieneri statybų metai”
Sienų šiltinimas
Padarius pradinį stogo variantą (gegnės, šiltinimas tarp gegnių, difuzinė plėvelė ir grebėstai) eilė atėjo gana atsakingam etapui – fasado šiltinimui. Šią temą gvildenau teoriškai, dar neprasidėjus statyboms. Atėjus laikui suskaičiuoti sąmatas ir apsispręsti, aplinkybės ir racionalus protas privertė atsisakyti eksperimentų, paliekant patikrintą sprendimą – šiltinimą vata vėdinamame, mediniame karkase. Vienintelis įdomumas lieka šiltalo storis – 30cm.
Dvidešimties centimetrų fasadą (standartinė B klasė) galima daryti įvairiais būdais. Jis pakankamai lengvas, kad būtų galima 10cm patraukti nuo sienos (kampų pagalba), pačios karkaso lentos gali būti ne tokios storos ir panašiai.
30cm – jau A klasės vertas storis, bet dėl to storio karkasas smarkiai pasunkėja, reikia tvirtų laikančių konstrukcijų. Skaityti toliau „Sienų šiltinimas”
Stogo šiltinimas: mazgai
Norint bent daugmaž įtilpti į A klasės reikalavimus stoge šiltalo turi būti tikrai nemažai, nes reikia pasiekti varžą R = 10 (Arba šilumos perdavimo koeficientas U = 0.1). Jei skaičiuojant, kad stogas sudarytas iš gegnių nemaža dalimi, ir medienos varža nėra didelė, tada reikėtų ir šiek tiek daugiau šiltalo. Pradiniame šiltinimo variante buvau numatęs 50cm vatos (liamda 0.037):
- 25cm tarp gegnių,
- dar 20cm skersinio karkaso po gegnėmis
- garo izoliacija (plėvelė)
- dar 5cm po garo izoliacija (neva, kad apsaugoti garo plėvelę nuo pažeidimų).
Stogas: koks?
Savo stogo pavadinti „stogu“ nelabai galiu, reikėtų labiau sakyti „stogai“, daugiskaita. Kas skaitė įrašą apie patį projektą, pastebėjo, kad namas perskirtas į du tūrius. Dėl reljefo ir dėl išplanavimo. To pasekoje turime du skirtingo dydžio šlaitinius stogus ir vieną nedidelį plokščią tarpe jų. Norint sumažinti maišaties bei palengvinti ir taip komplikuotą projektą, abu šlaitiniai stogai suprojektuoti vienodo 30 laipsnių nuolydžio, be stoglangių (nes ne mansarda), vienodos konstrukcijos (tos pačios gegnės ir žingsnis tarp jų). Skaityti toliau „Stogas: koks?”
Stogas: laikančios konstrukcijos
Paskutines dvi savaites judėjo stogo montavimo darbai. Savaitės pasitaikė neįpatingos – šventinė diena, po to lijo porą dienų, plius praeitą penktadienį statybininkai turėjo skubių darbų kitame objekte. Visumoje – gegnės sudėtos. Vienu metu statybininkai praleido pro akis gegnių montavimo brėžinį, ir priskaičiavo atstumų „iš akies“. Taip netinka, todėl jau prikaltus kampus reikėjo perkelti kur reikia. Papildomos skylės nepatinka, bet ką daryti.