Statybininkai, Planas 2015

Pavasarį, dar projektuojant namą, užsiminus apie statybas, pirmas klausimas visada būdavo „O statybininkus jau turite?“. Tekdavo sakyti, kad dar ne. Sunku buvo jų ieškoti, kai norėjome turėti pasirinkimą. Palyginti, įvertinti. Joks statybininkas negali suskaičiuoti detalios sąmatos neturėdamas konstruktyvo. O turėdamas konstruktyvą detalios sąmatos jis neskaičiuos, nes tai jau nemažai darbo, o likti nepasirinktam tikimybe gana nemaža. Tokiu atveju siunčiamos bet kokios sąmatos, daugmaž į tą pusę, ir pats paskui jau žiūrėk, tau tinka ar ne. Į tai įeina ir pridėjimai „nuo savęs“, kaip pvz. blokelių gamintojo pakeitimas, apšiltinimo sluoksnio sumažinimas (nes kiti taip darė), neįvertinimas eilės komponentų gal siekiant mažesnės kainos, gal šiaip. Teko narstyti sąmatas po kauliuką, analizuoti, vesti prie bendro standarto. Realiai turėjome tris kandidatus, apie kuriuos jau rašiau. Vienas pabėgo. Iš dviejų rinktis buvo ne fengšui ir beveik liepos mėnesį susiradome dar vieną.

Vienos įmonės sąmata buvo atsiųsta greitai, bet net ir po pataisymo atrodė labai skylėta, bet mažiausia. Be to, šviežus uab’as, nors žmogus rekomenduotas ir darbo pavyzdžių yra. Atmestas dėl sąmatos skylėtumo ir dalinai dėl bendravimo, požiūrio į pasirinktus sprendimus.

Kitos dvi įmonės gan padorios ir sąmatas parengė detalias. Keisčiausia buvo tai, kad išskaidžius dalimis ir palyginus konkrečius darbus, kaina buvo labai panaši. Realiai prireikus sąmatas galima sulyginti minimaliai keičiant sprendimus. Tada ir paaiškėjo, kad rinktis jau reikia ne pagal kainą. Vieni statytojai, nors ir gerai bendravo, matosi rimti žmonės, ir kokybės siekiantys, bet nelabai šiuolaikiški sprendimų prasme. Nuo kitų metų visi nauji projektai turės atitikti A klasės reikalavimus, o jie storiausią sieną yra darę su 20cm apšiltinimu. Stogo daugiau 30cm irgi nematę. Bandė įtikinti, kad monolitiniai pamatai yra geriau ir kaina ta pati beveik kaip iš betono blokelių (dėl gerumo sutinku, bet dėl kainos..). Taip pat visiškai neskaičiavo fasado ir pilno stogo apšiltinimo, net pakartotinai paprašius. Panašu, kad reikėtų daug įtikinėti kaip geriau, ir dažnai ginti savo sprendimus.

Tas vienintelis bendravimo faktorius nulėmė pasirinkimą, ir galime sakyti, kad turime statybininkus. Normaliai bendraujančius, suprantančius apie namo energetinį efektyvumą, mačiusius visokių storių sienų ir stogų. Dar be sutarčių, tikslinsim kainas, planuosim darbus tada forminsim. Dėl mėtymosi nuo birželio pradžios iki rugpjūčio tiesiog praleidome šį sezoną. Iki stogo niekas jau nebespės pastatyti, tad šių metų planas yra pamatai, tvora ir elektra. Be to, pasirinkti statybininkai pasiėmė kitų objektų ir be spalio mėnesio pradėti negali. Kadangi mums reikia tik mėnesiuko pamatams, tai praktiškai nieko nekeičia. Pasidarę pamatus galėsime ramiai juos įregistruoti ir derinti paskolos reikalus, kad galėtume pavasariui atėjus startuoti su sienomis. Veiklos šiems metas bet kokiu atveju užteks.

Elektros stulpo „upgreidas“

El. stulpas  Negaliu dar rašyti, kad elektra jau įvesta į sklypą, nes oficialiai darbai dar nepriimti/nebaigti. Tačiau paskutinį kartą lankantis jau apžiūrėjau, kad darbai įvykę, nutiestas požeminis kabelis, sutvarkyta kasimo vieta, nutiesta naujas antžeminis kabelis ir smarkiai „paupgreidintas“ mano sklype styrantis stulpas. Tuo pačiu metu elektrą vedėsi ir kaimynas, kuris pernai surentęs namą ant seno garažo vietoj pirties (dabar tą garažą šiltinasi ir rengiasi vidų). Kadangi prijungimas buvo nuo tos pačios atramos, o oru šiais laikais iki namo nevedama, tai stulpas pasidabino cielais dviem įvadais – viena dėžute ir kitu.. amm.. nežinau kaip pavadinti, daiktu požeminiam įvadui. Dar be atsiklausimo privataus sklypo ribose rausė požeminiam įvadui, bet tiek to. Žodžiu – elektra yra gerai, tačiau vaizdelis nesužavėjo, lauksim, kol visas antžemines linijas paslėps po žeme (visai netoliese tokius „slėpimo“ darbus atlikinėja). Beje, nesu elektrikas, bet pajungimas nuo laidų viršuje atrodo įdomiai ir nelabai patikimai.

Realiai rangovas darbus atliko tikrai greitai. Terminui dar likę daugiau nei dvi savaitės. Šiuo metu galiu jau užkasinėti savo kabelį, statyti dėžutę, matuoti varžas ir eiti pažymos į VEI, kurios reikia sudarant el. tiekimo sutartį. Tam matyt reikės kreiptis į Konstantiną, kuris suprojektavo šį pajungimą, sakė pagelbės ir su varžomis. Elektros atsiradimas sklype bus pirmas realiai įvykęs darbas, na, neskaitant išvalymo.

Žemėlapiai

Ieškant namo ar sklypo labai dažnai tenka tikrinti kur yra dominantis objektas, kokie atstumai iki miesto ar kitų dominančių objektų. Ieškant sklypo norisi pasimatuoti plotą, nusižymėti ribas, ar, pavyzdžiui, suskaičiuoti reikiamos tvoros ilgį. Tam, aišku, reikia žemėlapių. Pabandysiu parašyti ką pats naudojau, ir kodėl.

  • maps.lt/map Vieni tikslesnių lietuvos žemėlapių. Pirmas pasirinkimas, kai reikia pasižiūrėti naujausią palydovo nuotrauką (2012-2014m.), pasimatuoti atstumą ar sklypo plotą. Galima įsijungti įvairių papildomų taškų rodymą, kaip medicinos/mokymo įstaigos ir panašiai. Produktas atidirbtas ir naudojamas, daugeliui matyt ir pristatinėti nereikia. Beje, matuoja ir plotą bei perimetrą (naudinga sklypams).
  • maps.google.com Patys žemėlapiai nieko ypatingo, pasitaiko klaidų. Ortofoto ne visada najausi duomenys. Vertas pagrinde dėl vieno dalyko – streetview. Apžiūrėti teritoriją iš gatvės lygio. Nepamainomas dalykas. Nematuoja praktiškai nieko, papildomos informacijos irgi nėra.
  • bing.com/maps Naudoja Nokia žemėlapius, kurie tikrai neblogos kokybės. Iš esmės nesiskirtų nuo google žemėlapių, tik neturi streetview. Bet.. turi populiaresnių vietovių nuotraukas iš lėktuvo, visų keturių pusių! Tereikia priartinus įjungti „Bird’s eye”, ir norimą namą ar sklypą apžiūrėti visais kampais. Šis dalykas veikia tik didesnių miestų centrinėse dalyse.
  • http://www.amvmt.lt:81/mgis/ Geoinformacija apie miškus. Įsijungus norimus sluoksnius (mygtukas viršuje) galima pasižiūrėti gana nemažai su miškais susijusios informacijos. Parkų ribos, valstybiniai miškai, miško žemė, valstybinės reiškmės miškai ir panašiai. Ne visiems tai aktualu, bet mano atveju, sklype turint miško, šis žemėlapis buvo atradimas.
  • https://www.geoportal.lt/map/  Lietuvos erdvinės informacijos portalas. Tai žemėlapis, skirtas apibendrinti įvairias elektronines paslaugas į vieną vietą. Pagrindinis tikslas, kaip supratau, surasti ir parduoti informacines paslaugas, bet yra ir įdomių funkcijų. Pavyzdžiui paieška, vienu užklausimu vietovardžiuose, įmonėse, žemėtvarkos projektuose ir pan. Taip pat gana unikali savybė yra taškų žymėjimas LKS 1994 koordinačių sistemoje. Dar patiko „identifikavimo” funkcija, tiesio bedi pele ant žemėlapio, ir gauni papuolusio objekto aprašymą. Taip galima pasitikrinti pavyzdžiui, ežero plotą. Kitos savybės sutinkamos ir kitur, kaip maršruto skaičiavimas, plotų matavimas ir pan.
  • http://maps.vplanas.lt/aplinka/ Vilniaus teminiai žemėlapiai. Vienas išsamiausių žemėlapių vilniečiams. Mane labiausiai domino „Teritorijų planavimo“ skiltis su galimybe parodyti techninių projektų ribas. Galima peržiūrėti projektų ribas, ir netgi jų užsakovą bei autorių. Statybos leidimų informacija vėluoja, bet patys projektai atsiranda greitai. Taip pat visi miesto planai kaip ant delno – numatytos gatvės, sklypų detalūs planai ir tokie dalykai, kaip miesto zonos pagal šildymo tipą ar projektuojami dviračių takai. Labai įdomi skiltis yra „Aplinkosauga“. Galima pasianalizuoti pavyzdžiui automobilių/oro uosto eismo triukšmo žemėlapius, ar oro užterštumą. Turėtų praversti ieškant būsto.
  • http://www.vilnius.lt/index.php?375153692 Interaktyvus Vilniaus žemėlapis. Labai panašus į anksčiau minėtą teminį žemėlapį, tik su keliais skirtumais: suprojektuoti statiniai rodomi daug detaliau, bet nėra duomenų apie užsakovą/autorių, duomenys kitokio pobūdžio, daugiau aktualios informacijos – kaip miesto problemos, eismo padėtis, renginiai, aplinka. Prie teritorijų planavimo yra bendrojo miesto plano duomenų.
  • http://www.regia.lt Regionų geoinformacinės aplinkos paslauga. Taip pat turi sklypų, miškų ribas, verčių zonas. Įdomiausia, ir ko nebuvo kituose žemėlapiuose – Lesto ir Lietuvos dujų tinklų schemos. Galima nesunkiai išsiaiškinti, iš kur ateina (neateina) elektra, kaip toli dujų įvadas. Ačių komentatoriui Dariui už nuorodą.

Jei naudojate kokį įdomų žemėlapį, kuris gali „praversti prie ūkio“, parašykite komentaruose. Paskutinieji žemėlapiai savo laiku tikrai man buvo atradimas, o ir surasti juos kartais nėra lengva.

Lietuvoje viskas pinga!

Nors skamba absurdiškai ir ne pagal žiniasklaidos dūdelę, bet šiuo atveju tai tiesa. Kalbu apie LESTO ir elektros įvadą. Susiklosčius eilei aplinkybių (ir gal su trupučiu asmeninio nepaslankumo) elektros projektas iki LESTO keliavo pusę metų. Ir kai tik jau gavau sudarytą sutartį, beliko internetu ją patvirtinti, vienas komentatorius (slapyvardžiu Krisk, ačiū jam dar kartą) pakomentavo, kad yra nauji elektros įvedimo įkainiai, galiosiantys nuo birželio pirmos. Skirtumas dvi savaitės. Teko mikliai pasidomėti ir suskaičiuoti abu variantus. Tiksliau suskaičiuoti naują variantą, nes pirmasis sutartyje aiškiai pateiktas: Skaityti toliau „Lietuvoje viskas pinga!”

Statybos leidimas

Taip, gavome statybos leidimą! Nuo projekto įkėlimo į infostatybą iki išdavimo užtruko lygiai 6 savaites. Palyginus su kitais popierizmais atrodo, kad viskas įvyko gana sklandžiai, nors ir pritempė prie galutinio termino, bet svarbu, kad visi patvirtinimai gauti iš pirmo karto, niekas niekur nestrigo, nieko taisyt nereikėjo.

Tiesa, kažkodėl negalėjo atsiųsti elektroninės versijos, o savivaldybėje tas popieriukas iš ketvirto aukšto į pirmą keliavo dar porą dienų, nors infostatyboje jau matėsi, kad išduotas. Aš, aišku, vakar tik gavęs padariau kopiją ir išsiunčiau į LESTO, kad pajudėtų prisijungimo sutarties parengimo darbai. Taip pat, būtent šiandien visi statybininkai buvo pažadėję atsiųsti sąmatas (kas patikslintas, kas pirmą kartą), bet, kaip jau tampa įprasta, neatsiuntė. Reikės rytoj perskambinti visus vėl. Laikas bėga kiek per greitai, reikia paleisti statybų mašiną.

Fasadas kitaip

Tęsiame skyrelį „kitaip“. Tiesą pasakius būtent ši tema man yra mįslingiausia ir neišspręsta iki šiol. Kai namas buvo projektuojamas, nebuvo perdaug gilinamasi į medžiagas. Buvo svarbiau dermė prie aplinkos, išvaizda, estetika (na visi architektūros reikalai). Mes ir rinkomės, būtent vaizdą. Techninė dalis atėjo po to, priartėjus prie konstruktyvo darymo. Tada ir prasidėjo.. Domintis apšiltinimo būdais ir variantais, išsiaiškinau, kad apšiltinimo tipas diktuoja fasado apdailą, ir atvirkščiai.

Termomedis 1Mūsų projekte fasado apdaila – medis. Taip, tai nepopuliarus sprendimas, jau matau kaip visi šoka aiškinti, kad medis genda, reikia du kartus per metus dažyti, vienas vargas, pinigai į balą, ir panašiai. Todėl iš karto buvo planuojamas ne šiaip medis, o termomediena. Tai termiškai apdorotas, atsparesnis, stabilesnis medis, kuriam nereikia priežiūros ir dažymo. Na.. su sąlyga, kad jums tinka pilkos spalvos lentutės, tokios kaip mediniai takeliai prie jūros ant smėlio. Mums tokia spalva tiko ir patiko, nusprendėm, kad gerai derės prie mūsų pušyno. Termomediena brangesnė nei paprasta, bet atmetus dažus ir priežiūrą grožis pasirodė to vertas. Termomedis 2Vienas kolega, kaip ir daugelis forumuose, labai kritikavo tokį pasirinkimą (medienos apskritai), ir pasiūlė pasižiūrėti, kaip atrodo poros metų medinis fasadas. Konkretus variantas – menų inkubatorius Valakampiuose. Buvau prigąsdintas, kad atrodo baisiai. Pasidomėjus paaiškėjo, kad naudota ne šiaip mediena, o termomedienia iš vienos man rekomenduotos įmonės. Teko važiuot į Vaidilutės gatvę. Ir ką, padoriai tas medis atrodo, kaip ir tikėtasi. Aišku, šviežiai apkaltas jis atrodė visai kitaip, rusvas, blizgantis. Dabar tiesiog matosi kaip blunka, ir liejasi į aplinką. Vienintelis man užkliuvęs momentas – gerokai didesnis patamsėjimas pažeme, nes terasa suleista su fasadu be tarpo. Ryškiai vandens lentų galai gauna daugiau, nei reikėtų. Bet montavimo instrukcija nurodo palikti 20 cm nuo žemės, kad negautų lietaus vandens, ko čia nebuvo laikytasi. Po apžiūros likau prie nuomonės, kad mums toks fasadas tinka. Bet.. tai dar nieko nereiškia. Skaityti toliau „Fasadas kitaip”

Sklypas

Paskaitęs kitus blogus prisiminiau, kad nieko nerašiau apie sklypą. Pradžioje norėjau rašyti alia patarimų kaip pirkti, bet radau keliose vietose vos ne pažodžiui parašyta kaip norėjau. Pavyzdžiui, pas Gulbinų namus. Ten net sklypo plotas ir forma atitinka, tik orientacija kita 🙂

Vaizdas dar sklypo riboseTodėl parašysiu, kuo mūsų sklypas „kitaip“. Kaip tikriausiai jau skaitėte, yra keli svarbūs faktoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti perkant sklypą: vieta, vieta, vieta, forma, komunikacijos, dokumentai. Trumpai tariant reikia pirkti geroje vietoje (arti miesto), su geru susisiekimu, pageidautina ne soduose (dėl sklypo dydžio), su įvesta elektra/vandeniu/dujomis, taisyklingos formos ir lygų sklypą su padarytais kadastriniais matavimais.

Skaityti toliau „Sklypas”

Atsibudo..

Mano nelaimei. Paskambino lesto vadybininkė pora dienų nuo projekto pridavimo, paprašė statybos leidimo. Pabandžiau mėtyt pėdas su ta pažyma iš savivaldybės. Nusiunčiau ją nuskanuotą el. paštu. Tylu. Nežinau, geras ženklas, ar blogas. Jaučiu, kad vis tik teks sulaukti to statybos leidimo.

Kelios pastabos apie lesto tvarką: elektrą galima įsivesti ne tik į namą, bet į visą eilę pastatų: sodo namelius, ūkinius pastatus, sandėlius, etc. Jie visi turi būti registruoti, į neregistruotą lauko tualetą nepavyks. Taip pat, jei prašymas pateikiamas ir projektas daromas į daugiau nei vieną sklypą, statybos leidimo nereikia. Tai mažne vienintelis mano matytas būdas atsivesti elektrą į tuščią sklypą be registruotų statinių ir statybos leidimo. Manau taip elektra aprūpinami sklypai, kuriuos praduoda su elektra.

Lesto wtf

Kai pirmą kartą nuvažiavau į lesto su paruoštu elektros projetu – mane pasiuntė statybos leidimo. Apie tai jau rašiau. Po kiek laiko pasidomėjom atidžiau, ar tikrai nieko negalima padaryt. Pačioj lesto informacijoje (telefonu) pasufleravo – reikia pažymos iš savivaldybės, kad nereikia statybos leidimo elektros įvedimui. Skamba logiškai? Nelabai. Nes savivaldybė neturi nieko bendro su elektros įvadais. Su statybos leidimais – taip, su elektros įvadu – ne. Dėl viso pikto nuėjau. Maršrutas panašiai toks – informacija, ir dar trys langeliai, kurių gyventojai kilnoja antakius ir paskui pareiškia, kad jie to nedaro. Bet paskutinis langelis (berods nr. 1 ar 2) suprato, ko noriu. Sako mes galim išduoti pažymą, kad tokių pažymų neišduodame. Ok.. nežinau, kaip man tai padės, bet jei lesto tiks, man tinka. Vaikinas užsiminė, kad ne pirmas jau ateinu, ir kažkokia darbuotoja iš lesto vis nusiunčia pas jį. Parašiau prašymą, užregistravo, pažadėjo atsakymą atsiųst paštu. Ne, ne elektroniniu.

Skaityti toliau „Lesto wtf”

Šildymo vėdinimo.. tipas

Po pokalbio su vienu statybininku kilo minčių apie namo energetinę klasę. Sako visai galėtų būti „A“, o atitikties sertifikavimas daromas tai klasei, kuriai darytas projektas (projekte nurodoma klasė). Variantas, kad projektuoji „B“, o priduodant gaunasi „A“ neįmanomas, nes daromi tik tai klasei reikalingi testai. Šiuo atveju „B“ klasei praktiškai jokių testų nereikia, o „A“ reikia jau daryti sandarumo testą ir pan. Dėl šio susvyravimo architektas nebuvo labai patenkintas, nes lyg ir buvo šnekėta apie „B“, o su „A“ tik papildomas galvos skausmas, nes tokių projektų nedaryta ir nelabai žinomi jų reikalavimai. Vienas dalykas, kokio prisireikė, tai šildymo vėdinimo projektas, tuo pačiu apskaičiuojant namo projektuojamą energijos poreikį. Na ką, dar vienas projektas. Vėl mini konkursėlis. Pradžiai parašiau vienai įmonei („Oro centras“), nes buvo vos ne pirmame puslapyje paieškos rezultatuose. Mano nuostabai buvo iš karto atrašyta, paaiškinta ko reikia ir kokios preliminarios kainos. Kelių dalykų nežinojau (atitvarų varžų), tai teko užklausti konstruktoriaus ir luktelėti. Tuo tarpu parašiau dar keturioms įmonėms. Iš jų atrašė tik viena, su trigubai didesne kaina ir nelabai logišku 1.5mėn terminu. Kitos trys neatsakė į emailą. Paskambinau. Priskambinau tik vienai, pažadėjo atsiųsti atsakymą „šiandien“, mat kitų darbų turėjo. Neatsiuntė iki šiol.

Skaityti toliau „Šildymo vėdinimo.. tipas”