Geologijos ataskaita ir konstruktorius
Geologiniai tyrimai buvo padaryti dar sausio 12ą. Tik padarius tyrimą ir einant atsiimti ataskaitos paaiškėjo, kad geologų ofisas visai netoli mano darbo, visai maloni smulkmena, sutaupė pusvalandį. Tą pačią savaitę buvau pats susitikę su konstruktoriumi, aptarėme likusius klausimus – pamatus, sienų tipą ir šiltinimą, stogo konstrukciją. Pamatams rimtai pradėti reikėjo geologinių tyrimų, todėl tik juos gavęs iš karto nuvežiau konstruktoriui. Tada sutarėm ir dėl finansinės dalies, pasirašėm sutartį. Terminas – kovo 15ą (du mėnesiai). Šiuo metu liko tik pora savaičių, jau esu gavęs pamatų ir perdangų schemas. Atrodo neblogai.
Pamatai: geologiniai tyrimai
Norint pasirinkti pamatų tipą reikia atsižvelgti į keletą dalykų. Visų pirma tai – grunto tipas ir sudėtis pamatų vietoje. Tam tikro tipo pamatų negalima daryti vien dėl esamo grunto. Dažniausiai naudojami trys pamatų tipai:
- Gręžtiniai (poliniai). Patys populiariausi. Taip pat tinka beveik bet kokiam gruntui, skiriasi tik poliaus (gręžinio) gylis. Turi vieną esminį minusą – rostverkas statosi tiesiai ant polių, ir kiekvienas polius tampa šalčio tiltu, nes padoriai apšiltinti pačio poliaus neišeina.
- Juostiniai. Retai pasirenkamas variantas. Tačiau nereikalauja gilių gręžtinių polių, todėl atraminius taškus galima efektyviai apšiltinti ir išvengti tiesioginių šalčio tiltų. Negalima įrenginėti esant tam tikrai grunto sudėčiai (esant piltiniam gruntui, aukštam vandeniui, ir t.t.). Preliminariai planuoju rengti šį variantą, būtent dėl apšiltinimo galimybės. Taip pat konstruktorius jau turi paruoštą ir atidirbtą sprendimą apšiltinimui.
- Plokštuminiai. Praktiškai egzotika, naudojama tik pasyvių ir pusiau pasyvių namų entuziastų. Idealus variantas norint užtikrinti šalčio tiltų nebuvimą. Gruntui nėra taip jautrus, bet tam tikrais atvejais pakankamai neekonomiška įrenginėti. Dar vienas iš minusų – rengiant pamatus reikia įrengti visas komunikacijas grindyse – vamzdynus, elektrą, šildymą. Būčiau visom keturiom už šį variantą, bet namas bus statomas įkalnėje, su aukštais 1-1.5-2, todėl gautusi labai komplikuota sistema, todėl dar brangesnė.
Elektros įvadas – biurokratinė aklavietė
Gruodžio 15-ą gavau parengtą ir LESTO suderintą elektros įvado projektą. Trys kopijos + skaitmena, viskas tvarkingai, su visais antspaudais. Per lietų kitą dieną darbo sąskaita važiavau į naują LESTO KAS’iuką viršulkiškėse. Tik nelabai sėkmingai. Prieinu prie langelio su tikslu priduoti projektą ir pasirašyti sutartį. Taip pat susitaikęs su visomis iš to išplaukiančiomis finansinėmis pasekmėmis (sudarant sutartį savo dalį reikia iš karto sumokėti). Moteriškė prie langelio pavartė sutartį, pavartė, pakraipė ūsą ir uždavė esminį klausimą – „o kur statybos leidimas?“. Kaip tai kur.. planuose! Neturėsiu aš jo dar kelis mėnesius. Išvada paprasta – nėra statybos leidimo, nėra sutarties. Sąlygos išduotos gyvenamajam namui, todėl reikia namo registracijos dokumentų arba statybos leidimo (nors tai nebuvo akcentuota sąlygose). Į sklypą elektra nevedama, alia. Nuo sutarties pasirašymo rangovo konkursas ir darbai užtrunka 2-3 mėn. Žodžiu, jei statybos leidimo gavimas daug maž sutaps su statybų pradžia, elektros nebus dar kelis mėnesius. Reikės pagalvoti apie planą B. ir tikėtis, kad statybos leidimas bus gautas kaip įmanoma greičiau. Tiesą pasakius, truputį sunervavo.
Medžiagiškumas
Pagrindinis klausimas lieka sienos. Iš ko? Visai patiko ICF sistemos (liktiniai klojiniai), daug apie jas skaičiau. Amerikiečiai pagrinde aptarinėja dvi alternatyvas – karkasą arba ICF. Jie pratę prie karkasinių lengvų statinių, tai ICF atrodo kaip pastatas – tankas. Neprapučiamas, neperšalamas. Mūsuose pasirinkimų yra daugiau. T.y. 4 rūšių blokeliai, ICF ir.. plytos. Pats plytų ir nesvarstyčiau, bet matau vis dar statant, ir statybininkai kai kurie rekomenduoja, neišsiaiškinau kodėl. Visais atvejais vienas dalykas išlieka pastovus – šiltinimas. Nesuradau argumentų prieš polistirolą. Konkrečiau – neoporą. Taip, brangesnis už paprastą baltą, bet ir pranašesnis. ICF sistemą tai išspręstų vienu šūviu. Namas surenkamas, užbetonuojamas, vuala. Šiltinimas yra, monolitas su didele termo mase yra. Dedi stogą ir turi dėžutę. Labiausiai nepatinka šiltinimos sluoksnis iš vidaus, mikroklimato požiūriu. Visa kita išsprendžiama. Nors, priklauso nuo sistemos. Esminis klausimas – kainos skirtumas tarp tradicinių technologijų, t.y. blokelių. Skaičiuojant irgi reikia nepasiklysti, nes į blokelių kainą reikia įskaičiuoti mūrijimą, skiedinį (klijus atskirais atvejais), apšiltinimo medžiagas, jų klijus ir tvirtinimą. ICF atveju tai tik pati medžiaga, surinkimas ir užbetonavimas. Greitis nėra svarbiausias kriterijus, bet plytų atveju tai gali ir atbaidyti.
Renkantis blokelius situacija nekokia – visi turi minusų:
- Akytbetonio (dujų silikato) labai geria drėgmę, o per statybas lietaus neišvengt. Dėl to praranda tvirtumą, labai ilgai ta drėgmė neišsivaikšto.
- Keramzito blokeliai pliusų turi nedaug. Minkščiausi, reikia daug armatūros sutvirtinimui, nepatikima, jautru brokui.
- Keraminiai. Pagrindinė bėda – šilumos/šalčio ciklų kiekis. Dažniausiai jie gali „pergyventi“ 25 ciklus neprarasdami savybių. Grubiai tai 25 metai, ir tai tik deklaruojama, kas žino kaip yra realiai?. Jie su oro tarpeliais viduje, būna įvairių storių. Tvirtumo požiūriu irgi nėra čempionai, sunkiau apdirbti.
- Silikatiniai blokeliai. Patys tvirčiausi, ilgaamžiškiausi, bet patys šalčiausi ir sunkiausi. Jų atveju šiluminė varža praktiškai nesiskaito, viskas gula ant gležnų šiltalo pečių. Jo tiesiog reikia daugiau, o norint pasiekti reikiamą varžą su vienu sluoksniu gali tapti problematiška.
- Durisol’is. Apskritai tai įdomus daiktas. Prie blokelių nelabai net priskirsi, nes tai irgi yra liktiniai klojiniai. Tik ne taip gerai susikloja kaip ICF, ne tokie tikslūs, ir blokelio sandara nevienalytė – skirtingose vietose skirtingos medžiagos. Per daug minusų ir klaustukų.
Kainos ne taip lengvai pasiduoda skaičiavimui, nes jos dažniausiai būna kubais, o sienos skaičiuojamos kvadratais. Plius ne visi blokeliai vienodo storio, ir iš kubo išeina nevienodas kvadratų kiekis, jau nesigilinant į siūlių storius ir pan. Kainos šiai dienai svyruoja nuo šiek tiek virš 200 iki 300 su trupučiu už kubą. Mūrijimas apie 130Lt už kubą. Apie ICF kainas dar neturiu žalio supratimo. Gavus kažkokius brėžinius reikės eiti kalbėtis su statybininkais, skaičiuoti kadratūras ir sąmatas. Blogai yra tai, kad greičiausiai apie medžiagiškumą manęs bus paklausta jau šią savaitę, kai konstruktorius pradės darbą. Bet, jis tikriausiai taip pat pateiks kažkokią nuomonę ir argumentus. Žiūrėsim.
Konceptas
Su architektu susitikinėjome praktiškai kiekvieną savaitę. Pradiniai variantai buvo du, bet vieną per daug nesigailėdami atmetėme. Kitas variantas buvo įdomus, bet turėjo nemažai įdingų vietų, ir aišku buvo gan grubokas. Įdingas vietas bandėme taisyti, keitėsi jis gana nemažai. Esmę sudaro L formos pastatas, iš pažiūros sudarytas iš dviejų nedidelių pastatėlių, bet viduje atrodantis kaip vienas. Tai ir patiko, ir kliuvo. Sprendėm sujungimą, stogą turėjom ir šlaitinį ir plokščią, paskui vėl grįžom prie šlaitinių. Aukštų konfigūracija 1-1.5-2, viena dalis paaukštinta, nes įkalnėje, pagrindinė dalis arčiau gatvės dviejų aukštų. Kvadratūra su visomis pagalbinėmis patalpomis svyruoja apie 180-190kvm, naudingo ploto apie pusantro šimto. Tuo pačiu ryškėja ir išorė – medinis fasadas, iš termiškai apdoroto medžio (žodžiu – pilkas). Stogas preliminariai siūlomas iš skardos. Pagrindiniai langai – tėvų miegamojo 2-ame aukšte ir svetainės vitrinos į pušyną, vakarų/pietvakarių pusėje. Vaiko miegamųjų ir darbo kambario langai į rytus. Liko išdėlioti langus ir sužiūrėti fasadą. Architektas jau ruošia taškus geologiniams tyrimams. Beje, pagal grafiką konceptą turėjome užbaigti pirmą lapkričio savaitę. Tuo pačiu metu reikėjo išknisti gana nemažai informacijos. Kai kuri bus labai greitai reikalinga, kai kuri tik ateityje. Pagrindiniai šaltiniai – tautiečių statybų blogai, ir sm forumas.. tam tikrais klausimais užsieniečiai linkę gausiai pasisakyti, bet priklausomai nuo šalies pasirenkamų technologijų kiekis ribotas. O mūsiškiai stato iš visko 🙂
Statybininkai ir kita
Skambinau dviems rekomenduotiems statybininkams. Vieni daro viską, bet tik mūrija (nedaro ICF sistemų), tie turi kitiems metams porą rezervacijų, kelios vietos laisvos. Sako per kelis mėnesius gali ir užsipildyt. Kiti 2015-iems užsakymų dar nelabai turi, daro iš visko, įskaitant ICF. Nei vieni negali nieko pažadėt ar susitart, kol nėra bent pradinių brėžinių. Reikia tikėtis, kad kalėdoms planuojamas projektas nesutrukdys, ir su kažkuriais dar pavyks susitarti..
Prieš savaitę pirmą kartą susėdom su architektu pasišnekėti apie namo konceptą. Sklypas nestandartinis, prašosi nestandartinių sprendimų (šlaitas, orientacija, pušynas). Tai truputį prieštarauja nusistatymui statyti nebrangų (nes paprastą), kokybišką namuką. Bet visi architekto sprendimai ir įžvalgos logiškos, todėl esame linkę sutikti, ir bandome sukurti ne tik dėžutę pernakvojimui, bet funkcionalų ir maksimaliai patogų namą, kuriame gera būti. Tikėkimės tie sprendimai atneš pakankamai džiaugsmo, kad būtų galima pateisinti papildomai išleistą šimtą-kitą kilolitų.. Nors dar tiesą pasakius visiškai neaišku kiek tai įtakos kainą, kolkas. Kitas susitikima ateinančią savaitę.
„Topkės“ padarytos
Elektros projektuotojui jau nusiųsti darbiniai variantai ir manau projektas daromas, architektas irgi gavęs darbinius variantus.
Topo nuotraukos
Šiandien parašė ir iš trečios kontoros (po daugiau nei savaitės nuo užklausimo). Kaina 2200Lt, terminas – du mėnesiai. Kažkoks kosmosas. Mandagiai atrašiau ačiūnenereikia.
Vakar su architektu buvom nuvažiavę į sklypą, pažiūrėt situacijos. Žiauriai lijo nuvažiuojant, bet nuvažiavus nustojo. Sklypas apžėlęs, vaikščiot neina – šlapia, bet situacija daug maž aiški. Dar geras momentas, kad bus galima architektui parodyti darbinę topo nuotraukos versiją, ir išsireikalauti, ko ten dar trūksta, nes sklypo nuotrauka bus labiausiai naudojama architekto.
Elektoros planavimas: projektuotojas
Taigi, po pirmos elektros projektuotojų paieškos neradau normalaus kandidato (neskaitant, kad pusė užklaustų neatsakė į laiškus). Tada išsiuntinėjau antrą reisą, atsirado bent du bendraujantys variantai. Vienas labai konkrečiai šnėkėjo, ir visai patiko tiek kaina, tiek terminais, bet iš Kauno, ir tai kėlė keblumų. Kitas, nors ir firma juokingu pavadinimu, bet bendravo greitai ir normaliai. Greit atrašė, nors ir neturint jokių finansinių kabliukų atsakė į visus klausimus. Viskas baigėsi tuo, kad pasiūlė bandant išsiaiškinti galutinę kainą, užklausti pas savus geodezininkus kokio dydžio topo nuotraukos reikia, bet tam reikia dar gauti papildomas sąlygas iš LESTO. Nusiunčiau savo gautas sąlygas, kad galėtų užklausti. Per beveik dvi savaites, kol buvau išvažiavęs, atsakymo iš LESTO negavo. Šiandien susisiekiau ir pasiūliau susitikti, bei aptarti situaciją. Sutiko iškart kitą savaitę, ir dar pažadėj paklibinti LESTO, nes paprastai papildomas sąlygas duoda per 3-5 d.d. Sumoje jau mėnuo, kaip dar nevyksta projektavimas. Jei projektavimas užsitęstų virš poros mėnesių, terminas gautusi kaip projektuojant pas patį LESTO – ~100 dienų. Tikėkimės taip nenutiks, ir elektrą (bent įvadą) turėsime rudens pradžioje.