Užšalimas ir atlydys

Posted on by Ramūnas

Būsima laiptinėDarbai sustojo iš karto po švenčių. Tarpušventyje statybininkai dar bandė užpylinėti haus   blokelius, bet kai naktį pranešė -8 ir daugiau, techninė priežiūra iškart suskambino ir sustabdė darbus. Jei būtų statybininkų valia, mačiau norėjo rizikuoti ir betonuoti, kai dieną buvo apie -5. Alia, betonas su spec priedais. Gal tiek to.

Pradėjo snigti, visi susirinko karučius, uždengė sumontuotus blokelius (kad neprisnigtų į vidų) ir išėjo atostogauti. Mes nuvažiuodavome pažiūrėti kaip gražiai kalniukas apsnigęs, dar pačiuožėm nuo aplinkinių trasų. 2016-ųjų sausis iš esmės buvo šaltokas. 10 ar 15 minuso buvo normali temperatūra. Bet tik sausis. Atšilo jam dar nesibaigus, ir nuo 25-os, praėjus mėnesiui nuo sustabdymo, darbai atsinaujino. Esminis darbas – užbetonuoti visus pamatų blokelius. Tai padarė per pirmą savaitę. Dar spėjo sumūryti mažą katilinės sieną su langu iš arko blokų. Šią savaitę buvo nuteptas pamatų perimetras bitumine mastika, paruoštas paviršius hidroizoliacijos lydymui. Taip pat turėjo būti išpildytas vienas sudėtingesnis mazgas, kur jungiasi arko siena su haus, vienoje ašyje. Tam buvo išlietas monolitas, surištas su perdanga, tuo pačiu užbetonuojant dalį arko blokelio. Galutinis sprendimas ne visiškai sutapo su konstruktoriaus rekomendacija įbetonuoti varžtus į haus sieną, paskui su jais pritraukti monolitą, bet dabartinis sprendimas atrodo patikimai, o ir priežiūra nesipriešino. Antradienį buvo suklijuota dalis šiltinimo iš vidaus. Vakar pajudėjo hidroizoliacija, buvo sumontuoti klojiniai perdangai. Tikriausiai ketvirtadienį perdanga ir buvo užlieta. Skaityti toliau „Užšalimas ir atlydys” →

Kaminas, ar ne kaminas, štai kur klausimas

Posted on by Ramūnas

lauželis Projektuojant namą, viskas prasideda nuo idėjos. Ar ekonominio pagrindo. Ar abiejų. Mūsų atveju tai buvo idėja, kuri turėjo galimybę pildytis. Prieš įsigyjant sklypą matėsi situacija, kuri diktuos namo tipą ir sudėtingumą. Iš to ir išplaukė idėja. Architektas galvojo apie erdves, tūrius ir jų panaudojimą, o aš bandžiau prie to pririšti inžineriją, efektyvumą ir sąmatą. Architektui gal nelabai svarbu stogo padėtis, o man vienas šlaitas, visai geru kampu atsuktas į pietus atrodė kaip patogi vieta pvz. saulės baterijoms. Viena iš pastato esminių charakteristikų – šildymo tipas. Pasirodo Vilnius (o tikriausiai ir visi kiti miestai) turi šildymo tipo zonas, ir ne visur visokį (teoriškai) šildymo tipą leidžia. Kur yra dujų įvadas, ten neleidžiama kietu kuru, ir panašiai. Mūsų sklypas žemėlapyje parodytas kaip „šildymo dujomis“ zonoje, tačiau dujų įvado aplink nėra, ir beveik visi kaimynai šildosi kietu kuru. Skaityti toliau „Kaminas, ar ne kaminas, štai kur klausimas” →

Pamatai 3: pirmieji pakeitimai

Posted on by Ramūnas

kasimas Praeitą savaitę kasimas įgavo pagreitį. Vienas iš nemalonių šalutinių efektų – nebebuvo kur dėti iškasto grunto. Teko išvežinėti po €100 už mašiną. Reikėjo 5 mašinų.. Priestato pamatus sumūrijo (tikriau – surinko) ir užliejo betonu. Tą patį padarė ir su dalimi svetainės pamatų.

Berenkant dvi eiles haus blokelių svetainės pamatui išaiškėjo dar vienas nemalonus momentas – topo nuotrauka nebuvo padaryta labai tiksliai toje vietoje, greičiausiai tai įtakojo tuo metu ten dar augę krūmynai ir sunkus priėjimas. Skaityti toliau „Pamatai 3: pirmieji pakeitimai” →

Pamatai 1: žemės darbai

Posted on by Ramūnas
Kalno lyginimas

Darbų pradžios laukėme tiek ilgai, kad net patiems atrodė nelabai realu, kad čia kažkas prasidės. Tai draugai, tai kaimynė kokia klausė „na, tai kada, ar jau?“, o vis keldavosi tolyn. Statybininkai užgaišo dar savaitę – dėl lapkričio liūčių nespėjo baigti kito objekto. Bet.. nuo pirmadienio (gruodžio 7) darbas verda. Vakare atvažiavęs neberadau namo vietoje augalinio sluoksnio ir šalia stūksojo 3 metrų aukščio kalnelis. Tai pat buvo išvežti du metus kaupti iškirsti vaismedžiai. Vakar nužymėjo pastato ašis, ir šiandien jau kasė tranšėjas viršutinei pamatų daliai. Skaityti toliau „Pamatai 1: žemės darbai” →

Nuo kalbų – prie darbų

Posted on by Ramūnas

Vakar susitikau su rangovu (arba kitaip – darbų vykdytoju). Aptarę sąmatą iki smulkmenų priėjome bendro sutarimo dėl visų punktų, ir pasirašėme sutartį. Avansas sumokėtas, darbai prasideda 48-ą, na blogiausiu atveju 49-ą savaitę (kaip orai leis). Būtent čia yra tas momentas, kada kelio atgal nebėra, parduoti sklypo ir atsisakyti namo idėjos nebeišeis, nepatiriant nemenkų nuostolių. Tai puiku, pagaliau prasidės realūs darbai! Skaityti toliau „Nuo kalbų – prie darbų” →

Pamatai: hidroizoliacijos dilema

Posted on by Ramūnas

Pagaliau pradėjau aktyviai bendrauti su statybininkais. Nustatėme darbų apimtis pirmam – šių metų – etapui. Jis apims visus pamatus, ir katilinę, kuri bus pusrūsyje, ir yra praktiškai suformuota pamatinių blokelių. Dėl to bus ir viena monolitinė perdanga bei langas.

Po darbų nustatymo reikia patikslinti sąmatą, pasirašyti sutartį ir pradėti. Tai gali nutikti jau po savaitės! Tikslinant sąmatą iškilo keli klausimai. Konstruktyve pamato detalė sukėlė klausimų statybininkui dėl hidroizoliacijos. Pamatai, kaip žinia, pas mus juostiniai paviršiniai, surenkami iš haus blokelių ant monolitinio pado. Kadangi polių nėra, galima visą pamatą apšiltinti nepaliekant šalčio tiltų. Šildoma XPS – ekstrūdiniu polistirenu, kuris atsparus drėgmei ir mechaniniam poveikiui (vidinei daliai naudojamas EPS100). Bet sprendime įpaišyti net du hidroizoliacijos sluoksniai – ruloninė dviejų sluoksnių hidroizoliacija tarp rostverko ir XPS šiltinimo, taip pat ir drenažinė hidroizoliacija „korys“ išoriniame XPS sluoksnyje. Žodžiu, detalė atrodo taip: Skaityti toliau „Pamatai: hidroizoliacijos dilema” →

Tvorą užtvėrėm. Daugmaž.

Posted on by Ramūnas

Tvora Tvėriau „samdymo“ būdu, todėl kaip visada viskas prasidėjo nuo paieškų/atrankos. Internete dažniausiai randami 3-4 tveriantys tvoras veikėjai. Matyt klientus medžioja internetu, todėl jų pilna visur – google, skelbimuose, ir pan. Taip pat keli iš jų prekiauja ir medžiagomis. Be to, dažnas pardavėjas taip pat gali užtverti.

Apklausiau penkis variantus. 70 metrų 1.5m aukščio tinklo. Norėdamas palyginti medžiagų kainų nepainiojau, domėjausi tik darbais. Ir vis tiek ne visi skaičiuoja vienodai. Vieni už metrus „su viskuo“, kiti už stulpelius ir tinklo tempimą atskirai, treti tiesiog pasakė galutinę kainą duotiems metrams. Suvedus daugmaž į vienodą formatą kainų skirtumas buvo 80€ nuo pigiausio iki brangiausio. Tai yra maždaug 20%. Pasirinkau vieną iš jų nes – gerai bendravo (ir paštu), turėjo laiko, greitai pateikė aiškią sąmatą. A, tiesa, dar buvo pigiausias 🙂 Sutarta buvo po savaitės, bet nemelavo, iškart pasakė, kad gali nespėt užbaigt kito objetko. Taip ir buvo. Skaityti toliau „Tvorą užtvėrėm. Daugmaž.” →

Elektros įvadas baigtas

Posted on by Ramūnas

skaitiklis0000O viskas prasidėjo 2014 metų gegužę/birželį. Tik keli mėnesiai po sklypo įsigijimo pradėjau klibinti elektros įvadą, kurio nebuvo. Tada prognozavau, kad įvadas kainuos ~5 kilolitus. Taip pat buvo planas elektrą turėti 2014-ų lapkritį. Su prognozėm.. taip vidutiniškai pavyko. Elektrą iš nuosavo lizdo pirmą kartą panaudojau 2015-ų rugsėjo 21-ą. Taigi, vos ne metais vėliau nei planuota. Iš tiesų buvo galima padaryti greičiau, tačiau žinojimas, kad statybos dar nevyks, ir įvado nereiks, leido judinti reikalus kada yra laiko. Daugiausiai laiko sugaišino patys lesto, neleisdami daryti įvado, kol nėra statybos leidimo, vos ne pusmetis prarastas.

Po statybos leidimo pasirašiau įvado sutartį su LESTO. Padariau nuosavą įvadą, varžų matavimus. Gavau pažymą iš VEI (viskas vyksta internetu per valdžios vartus arba bukai el. paštu, nėra ko ten eiti), ir pasirašius paslaugų tiekimo sutartį buvo pajungtas skaitiklis. Geras akibrokštas, kad LESTO meistras, statydamas skaitiklį paskambino, ir patarė statytis vienos laiko juostos skaitiklį, o ne dviejų. Logiška, statybų metu naktį darbai nevyks, tai kam mokėti už brangesnę dieninę elektrą? O planas kartą metuose keičiamas nemokamai. Taip ir padariau, ačiū meistrui. Skaityti toliau „Elektros įvadas baigtas” →

Tveriam tvorą

Posted on by Ramūnas

Kadangi statybos pradžia nusikėlė į rudenį, nusprendėm pasidaryti tuos kelis darbus, kuriuos bet kokiu atveju reikės padaryti. O dabar, kol dar yra pinigų ir (sąlyginai) laiko, labai neblogas metas tuo užsiimti. Vienas iš tokių darbų – tvora. Šiuo metu sklype randame dažnai prišiukšlinta, kartais ir blogiau (miškelis vistik). Atsibodo, reikia apsitvarkyti, o ir kaimynai šnairuoja truputį jau.

Mūsų sklypo išmatavimai 28x40m, ir yra tik vienas kaimynas per trumpesnę kraštinę, su tvora. Man pačiam lieka nei daug nei mažai.. bent 110 metrų tvoros. Apie 70 metrų (visa ne fasadinė) tvora bus miškeleyje arba šalia jo. Kadangi tose pusėse reikia tik apriboti dvikojų žvėrių judėjimą ir palikti vaizdą, buvo idėja tiesiog ištempti tinklą. Vaizdo neužstoja, atlieka užduotį, pigu. Tinklas gali būti net koks nedažytas arba rudas, kad susilietų su aplinka ir iš toliau jo nesimatytų. Bet taip paprasta būtų tik tveriant sklypą „Kaip visi“, o mūsų juk „Kitaip“. Todėl yra savų kabliukų. Per abi šias kraštines sklypas pažemėja apie tris metrus. Ilgoji kraštinė žemėja apie porą metrų, o trumpoji dar bent metrą. Neįsivaizduoju, kaip reikia „laiptuoti“ tinklinę tvora. Ir šitoje vietoje pradeda kvepėti segmentais. Kas yra gerokai brangiau, bet vienu laipteliu kokybiškiau. Vienas segmentas (2.5×1.5m) kainuoja apie 25 eurus, plius 9 eurai už stulpą. Skaičiuojam – reikia maždaug 28 segmentų ir 30 stulpų. Už medžiagas maždaug 1000 eurų. Beliko išsiaiškinti, kiek kainuoja stulpo įbetonavimas ir sąmata bus aiški. Tiesa, liko visas 40 metrų fasadinės pusės. Tačiau ji bus aktyviai naudojama statybų metu, o po statybų bus keičiama, todėl jokio galutinio sprendimo ten statyti neapsimoka. Gal reikės tiesiog užtempti tinklą ant medinių kuolų, kuriuos lengvai paskui bus galima išimti? Tai vis tiek tik porai metų. Gal kas žinote kokius tvorų tvėrikus?